TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Demokratija be kelio ir takelio

2009 11 27 0:00

Valdančioji dauguma paskelbė, kad nuo kitų metų nebus didinamos mažesnės nei 650 litų pensijos, nors anksčiau buvo tvirtinama, jog mažos pensijos augs dėl didinamos pagrindinės senatvės pensijos dalies.

Įdomu, kad šis apsisprendimas aiškinamas ne lėšų trūkumu, o Konstitucinio Teismo išaiškinimu, esą turintis būti išlaikytas proporcingumo principas - jeigu vieniems pensijos mažinamos, kitiems negali būti didinamos. Taigi dar kartą savo galią parodė nepaklibinama teisės viršenybė. Tik kodėl taip lyg netyčiomis išeina, kad teisinės sistemos principai tarsi geležinė lazda vis tvoja per pačių skurdžiausių, silpniausių žmogelių nugaras?

650 litų ir mažesnės pensijos nustatytos ne vakar ir ne užvakar. O juk vien 2008 metais vidutinė metinė infliacija sudarė apie 11 procentų. Tad gal vertėjo pasvarstyti, ar išvis įmanoma išgyventi iš pensijos, kuri sunyko dėl infliacijos? Dešimtadalio pajamų netekimas didesnes pajamas gaunančiam žmogui viso labo reiškia kai kurių išlaidų apribojimą, o mažas pajamas gaunančiajam tai - išgyvenimo klausimas. Sunku suprasti, kokiais principais remiantis galima reikalauti, kad visi būtų seikėjami tuo pačiu saiku.

Ar įmanoma teisė be teisingumo? Politikai lengva ranka aukoja žmones dėl principų, kurie vargu ar suprantami net jiems patiems. O gal tai tiesiog ciniškas požiūris, manipuliacija? Šitaip - kaip ir daugybę kartų iki tol - abejotiniems sprendimams pagrįsti pasitelkiami argumentai, kurie pakerta valstybės demokratinius pagrindus. Politikai nesiliauja pjovę šakos, ant kurios sėdi.

Didžiausia bėda, kad ir dabartinė Vyriausybė nuo pat pradžių neapibrėžė savo strategijos, veiklos principų, nepasakė, kaip atskiros visuomenės grupės pasidalys sunkmečio naštą ir kokia Lietuvos padėtis projektuojama po sunkmečio reformų. Neįvykdytas svarbiausias konservatorių pažadas - įtvirtinti telkiantį ir lyderiaujantį valstybės vaidmenį: tiesiog neįmanoma lyderiauti nenumanant, kur valstybė yra vedama. Iš pradžių priimti griežti, visus išgąsdinę sprendimai dėl mokesčių greitai pradėti švelninti, o dabar tiesiog ritamasi pakalnėn, stengiantis įtikti visiems, kartkartėmis vis nusitveriant nelabai įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų nepopuliarius sprendimus.

Ar krizė buvo neišvengiama? Pasižvalgykime aplink. Ilgą laiką atrodė, kad gretimos Lenkijos politikai ne ką geresni nei Lietuvos, tačiau dabar jau visiškai aiškiai atsiskleidė, jog kaimynai nuosekliai ir kantriai vykdė reformas, kurios davė puikių rezultatų. Sunkmečiu Lenkija yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė su kylančia ekonomika. Dar svarbiau, kad jos gyventojai pritaria liberalioms reformoms ir supranta demokratijos reikšmę - tai rodo ir neseniai paskelbta "Pew Research Center" gyventojų apklausa.

Estijos firminis ženklas - pabrėžtinai moderni ir liberali valstybė. Čia tikima, kad radikalūs sprendimai, tokie kaip valstybės išlaidų karpymas sunkmečio metu, atsipirks sukurdami puikų šalies įvaizdį ir užtikrindami valstybės kaip visavertės narės integraciją į globalias struktūras. Pačioj sunkmečio gilybėj girdim neįtikėtiną žinią - estai pasiruošę įsivesti eurą. Infliacija, biudžeto deficitas, įsiskolinimas - jiems ne problema. Šie pavyzdžiai rodo, kad visų bėdų tikrai negalima suversti globaliai krizei. Kita vertus, padėtis Latvijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje yra lyginama su padėtimi Lietuvoje.

Minėtas "Pew Research Center" tyrimas verčia susimąstyti apie gilesnes priežastis, kurios lemia Lietuvos demokratijos bėdas. Tyrime atsiskleidė socialdemokratinės Lietuvos visuomenės nuostatos, ryškiausios visame regione. Tai kertasi su realiu gyvenimu - Lietuva nėra turėjusi socialdemokratinę politiką vykdžiusios Vyriausybės.

Vos 42 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad sąlygas geriau spręsti problemas sudaro demokratinė santvarka, o 49 proc. verčiau rinktųsi kieta ranka valdantį lyderį. Daugiapartinių rinkimų reikšmę pabrėžia vos 39 proc. gyventojų - mažiausia dalis tarp 8 tirtų valstybių, mažesnė nei Rusijoje (41 proc.). Sprendžiant pagal šias vertybines nuostatas, kurios smarkiai skiriasi nuo Vakarų valstybių ar nuo mūsų minėtos kaimynės Lenkijos, Lietuva vis dar lieka įstrigusi posovietinėje erdvėje. Atsakomybė čia visų pirma tenka politikams, kurie visa savo veikla turi neužmiršti demokratijos principų ir juos puoselėti. Pavyzdžiui, sunku įsivaizduoti, kad 60 tūkst. pensininkų, kurių pensijos iki 650 litų, pradės labiau gerbti teisės viršenybę, dėl kurios, pasak politikų, tapo neįmanoma padidinti sunkmečiu nuvertėjusių jų pensijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"