TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Demokratijos deficitas Lietuvoje ir ES

2012 06 25 5:43

Daug ir dažnai kalbama apie vadinamąjį demokratijos deficitą Europos Sąjungoje (ES). Ir ne be pagrindo. Briuselyje demokratijos yra per mažai. Ne tiek kalbama apie demokratijos deficitą Lietuvoje, bet ir čia be jo neapsieinama.

ES seniai grumiasi su esmine problema - kaip didinti Bendrijos veiksmingumą globalizacijos sąlygomis, neuzurpuojant savo narių teisių. Kartais skundžiamasi, kad įstodama į ES Lietuva atsisakė dalies savo suverenumo. To negalime neigti. Tačiau reikia prisiminti, kad galingiausios Europos valstybės, tokios kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija darė tą patį, apskaičiavusios, jog suverenumo apribojimus atsveria įvairūs pranašumai, skatinantys jų ūkių klestėjimą, didinantys jų galią ir veikimo laisvę.

Daugelis europiečių mano, kad politikai ir Briuselio pareigūnai yra nuo jų atitolę, nesuteikia paprastiems piliečiams progos pasisakyti dėl Bendrijos ateities, monopolizuoja sprendimų priėmimą. Nerimą kelia biurokratų ir europarlamentarų pastangos didinti savo galias valstybių-narių sąskaita. Europos Komisija yra skiriama, o ne renkama, ir iš esmės atskaitinga tik sau. 

Europos Parlamentas (EP) yra silpna ir neveiksminga institucija, dažnai užsiimanti šalutiniais ir smulkmeniškais reikalais. Tačiau ji nuolat siekia praplėsti savo galias, ir net krizės metais stengiasi didinti išlaidas, visuomenės ir verslo reguliavimą. Europarlamentarai neįkvepia pasitikėjimo, dažnai jais išrenkami garbingi, iš aktyvios politikos besitraukiantys partijų grandai. Nuo 1979-ųjų vis mažesnis gyventojų nuošimtis dalyvauja EP rinkimuose, o tai akivaizdus smunkančio ir neegzistuojančio pasitikėjimo ženklas.

Iškalbingiausias demokratijos deficito požymis yra tai, kad beveik visos Europos valstybės nebeleidžia savo piliečiams tiesiogiai pasisakyti svarbiausiais ES klausimais. Tik Airija surengė referendumą dėl Fiskalinės drausmės sutarties, nes to reikalauja įstatymai. Rinkėjai pritarė sutarčiai. Tačiau verta prisiminti, kad Airijos rinkėjai iš pradžių atmetė Lisabonos sutartį, tad reikėjo surengti antrą referendumą.

2005 metais Olandijos ir Prancūzijos piliečiai atmetė Lisabonos sutarties pirmtakę - vadinamąją ES Konstituciją. Karčios patirties veikiamos, ES narės neleidžia rinkėjams balsuoti dėl degančių dienos klausimų, pagrįstai nuogąstaudamos, kad rinkėjai nepritars politikų siūlymams. Esant šioms sąlygoms sunku kalbėti apie skaidrią demokratiją.

Lietuvoje padėtis lyg ir geresnė. Renkame savo politikus, kas ketverius metus keičiame Vyriausybę, naujos politinės jėgos sulaukė didelio palaikymo per pirmuosius savo rinkimus. Tačiau pastaraisiais metais stebėtinai mažėja piliečių gebėjimai savo valią paversti tikrove. Politinių partijų programos formuluojamos aptakiai, o po rinkimų jų dažnai apskritai nepaisoma. Šį mėnesį paskelbta apklausa atskleidė, kad net du trečdaliai (62 proc.) krašto gyventojų mano, jog nė viena politinė partija Lietuvoje nevykdo rinkimų pažadų.

Seimo nariai migruoja iš vienos partijos ar frakcijos į kitą. Net ir tie, kurie išrinkti pagal sąrašą. Juk net atidžiai politiką stebinčiam žmogui būtų sunku nurodyti, kurioms partijoms ar frakcijoms dabar priklauso Seimo nariai, patekę į parlamentą pagal "Tautos prisikėlimo" partijos sąrašą. Bet už jų sąrašą balsavo beveik kas šeštas rinkėjas.

Didėjant į Seimą patenkančių partijų skaičiui, sudaromos mišrios koalicijos. Andrius Kubilius nebūtų galėjęs suburti koalicijos be "valinskininkų" paramos, bet tai reiškia, kad valdžią perėmė grupė žmonių, kurių nevienija bendros mintys ar tikslai. Trapios koalicijos sunkiai valdomos. Vyriausybė dažnai verčiama nusileisti kurio nors partnerio užgaidoms, o ministerijos vis labiau tampa partijos privačiomis valdomis. Tai buvo akivaizdu, kai vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atsisakė atsistatydinti net po to, kai premjeras pareiškė nepasitikėjimą juo.

Už kurią partiją reiktų balsuoti, norint įvesti progresinius mokesčius? Siekiant užtikrinti, kad būtų statoma atominė elektrinė? Nežinant atsakymų į tokius klausimus, sunku racionaliai balsuoti, ar manyti, kad savo balsu gali lemti krašto politiką.

Šį demokratijos deficitą būtų galima mėginti panaikinti tiesioginiu kreipimusi į rinkėjus, rengiant referendumą, tarkime dėl naujos elektrinės ar progresinių mokesčių. Tačiau egzistuoja reali baimė, kad rinkėjai balsuos ne taip, kaip turėtų. Jei A.Kubilius įsitikinęs, kad be naujos atominės Lietuva negali laiduoti energetikos nepriklausomumo, suprantamas jo noras Seime prastumti atitinkamus įstatymus, užuot dėl visko rizikavus referendumu. Juk gyventojams balsavus prieš jėgainę, būtų beveik neįmanoma grįžti prie šio klausimo. Tad rengti referendumą reiškia eiti va banque.

Sunku įsivaizduoti, kad pasiturintys Seimo nariai kada nors pritartų progresiniams pajamų ar nekilnojamojo turto mokesčiams, vadinasi, referendumas beveik vienintelis būdas įtvirtinti socialinio teisingumo minimumą.

Lietuvoje labai sunku organizuoti referendumus. Kaip nurodo vienas interneto portalo komentatorius, Lietuvoje referendumui inicijuoti reikia 300 tūkst. parašų, kurie turi būti surenkami per tris mėnesius. Tai reiškia, kad kas aštuntas ar devintas turi pasirašyti. Šveicarijoje referendumui inicijuoti reikia 50 tūkst. parašų, surenkamų per 100 dienų; konstitucinei iniciatyvai reikia 100 tūkst. parašų, kurie renkami 18 mėnesių.

Referendumai nėra stebuklinga priemonė demokratijai užtikrinti. Daug kas priklauso nuo valstybės ir jos politinės kultūros. Šveicarijoje referendumais dažnai sprendžiami įvairūs klausimai, bet gyventojai jais nepiktnaudžiauja. JAV patirtis su referendumais yra dvipramiška. Bene žinomiausias referendumas JAV istorijoje - vadinamasis "Proposition 13" Kalifornijos valstijoje, nustatė nekilnojamojo turto mokesčių limitą, kuris ilgainiui smarkiai pakenkė savivaldybių teikiamų, ypač švietimo, paslaugų kokybei.

Referendumais gali piktnaudžiauti gerai organizuotos aktyvistų grupės. Aistrų pagauti rinkėjai gali balsuoti neprotingai, pritarti kenksmingiems pokyčiams. Tačiau jei nebus realių galimybių piliečiams pasisakyti svarbiausiais klausimais, demokratija šlubuos, o žmonės atitols nuo valstybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"