TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Demokratijos ir lyderystės krizė

2016 06 17 6:00

Kur ritasi pasaulis? Ar tikrai autoritarizmas kaip politinio režimo forma pradeda laimėti prieš demokratinį režimą? 

Kas negerai šiuolaikinėse demokratinėse visuomenėse, jei jose populiarūs tampa politikai, neslepiantys savo simpatijų autoritarizmui? Gal šių visuomenių piliečiai pavargo nuo silpnų demokratinių lyderių ir jiems norisi kietesnio vadovavimo? Kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo elgesys ir populiarumas yra puikus ir, deja, ne vienintelis pretekstas tokiems klausimams.

Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, reikėtų skirti du aspektus, nors jie yra akivaizdžiai susiję ir veikia vienas kitą. Pirmasis aspektas – tai autoritarinių režimų stiprėjimas ir jų poveikis kitoms šalims bei tarptautinei politikai apskritai. Vienas ryškesnių pavyzdžių – Rusija, kuri po sovietinės epochos dar bandė apsimesti naująja demokratija, tačiau jau senokai metė šią veiklą ir laikosi tik formalių demokratinio režimo požymių – vyksta parlamento rinkimai, veikia politinės partijos, kurių kelios imituoja valdančiąsias, kelios – opozicines partijas. Tačiau laisvos žiniasklaidos beveik nėra – veikia keli laikraščiai, kelios radijo stotys ir vienas internetu transliuojamas televizijos kanalas „Dožd“, kur leidžiama analizuoti ir kritikuoti valdžios veiksmus. Visi didieji televizijos kanalai valdomi Kremliaus ir skleidžia ne informaciją, bet grynų gryniausią propagandą.

Kiniją valdantys komunistai net ir nebandė apsimesti demokratija. Jie padarė tai, ko nepavyko padaryti Rusijos komunistams – išlaisvino privačią ekonominę iniciatyvą, sudarė sąlygas fantastiškam ūkio augimui, tačiau politikoje jokių demokratijos žaidimų nežaidžia – valdo šalį kietu autokratiniu kumščiu: cenzūruoja internetą, viešai sušaudo korumpuotus valdininkus.

Savo galią kinų komunistinis režimas bando demonstruoti ir tarptautinėje politikoje – Pietų Kinijos jūroje kinai kuria dirbtines salas ir skelbia jas Kinijos teritorija. Kaimynystėje esančios šalys dėl to protestuoja ir kreipiasi pagalbos į Ameriką, kuri sunerimusi dėl tokio Kinijos valdžios akiplėšiškumo. Bręsta konfliktas tarp JAV ir Kinijos, kuris mums nieko gero nežada. Jam kilus, Rusijos ir Europos Sąjungos nesutarimai gali imti atrodyti tik kaip vaikų žaidimas. Pasaulio dėmesys tokiu atveju nukryptų į Pietryčių Aziją, o Kremliui to ir tereikia – jam taptų lengviau skaldyti europiečius.

Antrasis aspektas – demokratinių režimų vidinė būklė pirmiausia Europoje, bet ir ne tik Senajame žemyne. Sovietų Sąjungos ir kitų komunistinių režimų Europoje žlugimas savotiškai demoralizavo ne tik senųjų demokratijų visuomenes, bet ir jų elitą. Buvo patikėta, kad baigėsi ideologijų epocha, kad laisvos tautos ir valstybės gali pragmatiškai bendradarbiauti – prekiauti ir investuoti, kad pažanga vyksta automatiškai, be didesnių mūsų pastangų.

Toks pasaulio matymas į elitą iškėlė politikus, kurie yra greičiau ne lyderystės, bet antilyderystės pavyzdžiai. Liežuvis neapsiverčia lyderiu vadinti, pavyzdžiui, Prancūzijos prezidento Francois Hollande“o ar Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Davido Camerono. Vienintelė Angela Merkel gali lygintis su praeities tikrais politiniais lyderiais – Konradu Adenaueriu, Charles'u de Gaulle“iu, Margaret Thatcher, Ronaldu Reaganu. Visi kiti dabartiniai Europos lyderiai pasirodė esantys nepasirengę naujiems iššūkiams ir vadovauti krizės sąlygomis.

Politinei lyderystei pakenkė ne tik patikėjimas, kad žlugus komunizmui atėjo nauja laiminga epocha. Meškos paslaugą čia padarė ir Europos Sąjunga, kuriai vadovauja ne rinkėjų mandatą turintys politikai, bet niekieno nerinkti karjeros biurokratai. Europos Parlamentas dar tik bando tapti jėga, galinčia paveikti daug daugiau galių turinčią biurokratiškai organizuotą Europos Komisiją.

Atrodo, kad demokratinių visuomenių – tiek Europoje, tiek Amerikoje – piliečiai pavargo nuo politinio korektiškumo, neleidžiančio daiktų vadinti savais vardais. Prisimenu, kaip jau prieš dvidešimt metų, būnant stažuotėje Norvegijoje, norvegai puse lūpų guodėsi dėl imigrantų iš Bangladešo, nes garsiai piktintis neleido politinis korektiškumas. Kodėl minios Amerikoje taip džiūgauja, kai D.Trumpas kalba, nevyniodamas žodžių į vatą?

Žaidimų smėlio dėžėje laikai akivaizdžiai baigėsi. Tik aklas europietis politikas dar gali nematyti, kad dabartinio Rusijos režimo nedomina taiki prekyba ir investicijos. Jo tikslai yra geopolitiniai – susilpninti NATO ir suskaldyti Europos Sąjungą, nes tik tokiu atveju Rusija gali būti nors kiek reikšminga geopolitinė žaidėja. Žmonės, kurie dabar valdo Rusiją, yra akivaizdžiai kamuojami nevisavertiškumo komplekso, kuris nekamavo Sovietų Sąjungos lyderių, nes sovietų imperija buvo viena iš dviejų pasaulio galybių. Rusija jau nėra tokia galybė ir niekada nebus.

Kita grėsmė demokratiniam pasauliui – islamiškasis terorizmas. Bejėgiškumą prieš šią grėsmę gerai iliustruoja Prancūzijos pavyzdys. Po savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijos sušaudymo prancūzų valdžia kartojo, kad tai daugiau niekada nepasikartos. Tie iškilmingi kartojimai baigėsi tuo, kad karingieji islamistai pernai lapkritį Paryžiuje surengė dar didesnes žudynes.

Akivaizdu, kad demokratiniai režimai išgyvena egzistencinę krizę, kurią dar sustiprina agresyvus autoritarinių režimų elgesys. Ar tai būtinai reiškia, kad ir Europoje imsis rastis savi donaldai trumpai?

Yra toks pasakymas, kad kiekviena epocha išsikelia jai reikalingus lyderius. Ar galime ką nors padaryti, kad ši epocha iškeltų ne donaldus trumpus, bet naujas margaret thatcher ir naujus ronaldus reaganus? Ar mums belieka tik bejėgiškai stebėti, kaip kol kas dar saugus mūsų pasaulis grimzta į chaosą, kur nustoja veikti dabartinės taisyklės ir imama vadovautis tik jėga, melu ir apgaule? Tačiau jei mes būsime tik politiškai korektiški bejėgiai stebėtojai, ateis veiklūs ginkluoti žmonės ir sutvarkys mūsų gyvenimą pagal savas taisykles.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"