TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Demokratijos žaidimas narstant skandalus

2015 11 17 6:00

Mūsų demokratinėje valstybėje mėgstama politiniu lygiu narstyti tikrus ir tariamus skandalus, tačiau demokratijos dėl to daugiau neatsiranda, o korupcijos nemažėja. Daugėja nebent dividendų, kuriuos susižeria patys politikai, paverčiantys mus eilinio jų šou žiūrovais.

Specialų statusą Seimo Antikorupcijos komisijai praėjusią savaitę suteikę parlamentarai įgaliojo ją iki kitų metų kovo atlikti tyrimą, žadantį daug smagių įspūdžių tiek valdančiųjų socialdemokratų, tiek opozicinių konservatorių šalininkams.

Regis, reikėtų tik džiaugtis, kad turime tokį demokratijos instrumentą kaip parlamentiniai tyrimai ir kad norima praskaidrinti debesuotą politinės konjunktūros padangę bent jau prieš artėjančius naujos kadencijos Seimo rinkimus.

Kol kas sunku prognozuoti, kokius korupcijos faktus per kelis mėnesius šiai komisijai pavyks nustatyti, tačiau jau susidaro įspūdis, jog šioje istorijoje įrodymų visumą gali užgožti tiesiog efektyvus emocinis naratyvas.

Šį įspūdį dar labiau paryškina suvokimas, jog parlamentinio tyrimo dalyviai negali „bylos“ herojų nei teisti, nei bausti, o ir tikėti politikų-tyrėjų objektyvumu bei nešališkumu sunku vien dėl to, kad į skandalų karą įsitraukusios stovyklos minėtam demokratiniam instrumentui pačios suteikė „valstybinio terorizmo“ ir „demokratijos erozijos“ bruožų.

Stebina ir numatytas tyrimo turinys. Mat į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reikalavimus tirti socialdemokrato Druskininkų mero Ričardo Malinausko vadovaujamos savivaldybės valdomų bendrovių veiklos teisėtumą kairieji atsakė šūviais į tris TS-LKD lyderius – Gabrielių Landsbergį, Andrių Kubilių ir Ireną Degutienę. Šūviai – tolimi, bet vis tiek skausmingi, nes kulkos skrieja kliudydamos pasirinktų taikinių artimuosius.

G. Landsbergio žmona Austėja galbūt galėjo neteisėtai naudoti valstybės turtą plėtodama privatų vaikų darželių verslą; A. Kubiliaus sūnus esą tik dėl tėvo premjero sprendimų gavo pareigas bendrovėje „Google“; I. Degutienės sūnus neva išsprendė finansines problemas jau bankrutavusiame banke „Snoras“.

Taigi socialdemokratai, jų seniūnės Seime Irenos Šiaulienės žodžiais tariant, yra ne mėmės, suprask, moka gintis puldami. Na, išties neginčytinas teiginys – pastabieji viešosios erdvės stebėtojai jau įsitikino, kad tokia „gynyba“ prieš kurį laiką pradėta vykdyti vieno dienraščio puslapiuose ir vienos televizijos eteryje. Todėl visa ši laikysena labiau primena kerštą, kai ištraukiamas gerokai sudžiūvęs figos lapelis.

Visi suprantame, kad „šventų politikų“ nėra nei tarp konservatorių, nei tarp socialdemokratų, todėl mažesnių ir didesnių skandalų, taip pat paprasčiausių pasakėlių „iš rūsio“ buvo ir bus. Tačiau tenka apgailestauti, kad demokratinio rungtyniškumo principas įgyvendinamas pirmenybę teikiant daugiausia partiniams interesams, o už tai galiausiai sumoka mokesčių mokėtojai. Juk parlamentiniai tyrimai – nepigus malonumas, nors jų išvados dažniausiai nesukelia rimtų teisinių pasekmių skandalų herojams.

Gaudyti korupcija susitepusius veikėjus ir siekti, kad jie būtų nubausti, turėtų mūsų teisėsauga. Būtent po jos veiksmų Utenos mero Alvydo Katino ir premjero Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovės Džiuljetos Žiugždienės atžvilgiu prezidentė Dalia Grybauskaitė, ilgai nereagavusi į socialdemokratus krečiančius skandalus, pagaliau ryžosi prabilti apie korupcijos šešėlį, priartėjusį prie premjero aplinkos ir menkinantį žmonių pasitikėjimą šalies politine sistema.

Sunku pasakyti, kuo labiau nepasitiki paprasti Lietuvos žmonės – politine sistema ar teisėsauga, nerodančia apčiuopiamesnių kovos su korupcija rezultatų. Visos kalbos apie šią kovą ima kelti juoką, kai žinai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos buvęs vadovas nemokamai turškiasi pirtyse, kurių paslaugos iš principo yra mokamos.

Ir neapsimeskime, jog tai yra atskirų žmonių mentaliteto klausimas. Tai – visų mūsų problema, nes negalime niekuo pasitikėti dėl to, kad kažkam trūksta kompetencijos, padorumo ar tiesiog trukdo susipynę interesai. Šios problemos neišspręs jokie parlamentiniai tyrimai.

Kad ir kaip norisi palinkėti naujojo tyrimo besiimantiems politikams sėkmės perkandant vieni kitiems gerkles, galvoje labiau kirba nuoširdus raginimas – geriau vieni kitų netyrinėkite. Nes tai tas pats, kas ieškoti korupcijos ponios A. Landsbergienės darželius lankančių mažamečių sauskelnėse. Nuo tokių paieškų tik pablogėtų tarptautinis šalies įvaizdis ir investicinis klimatas, o komisijos išvada būtų miglota – kaltųjų nėra, nes kalta aplinka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"