TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dešimt metų skaitymo ir kitos istorijos

2016 02 20 6:00

Paskutinį vasario savaitgalį vyks jau 17-oji Vilniaus knygų mugė „Personažas ieško autoriaus“. 2016-ieji paskelbti ir bibliotekų metais – šia iniciatyva siekiama ugdyti esamus skaitytojus bei auginti naujus. Tačiau kiek tikrų skaitytojų mes turime ir užauginame? Kaip rodo skaitytojų įpročių tyrimai, per dešimt metų situacija mažai pakito: ir personažai ieško autorių, ir autoriai – savo skaitytojų.

Šiųmetėje mugėje vėl vyks susitikimai su rašytojais, diskusijos, filmų peržiūros, be koncertų, pirmąkart organizuojama konferencija „Muzikos verslo plėtra užsienyje“, antikvarinių knygų, leidinių, grafikos aukcionas. Skaičiuojama, kad per keturias dienas mugę aplanko daugiau nei 60 tūkst. lankytojų. Kadangi čia veikia ir kino salė, kūrybinės dirbtuvės, meno parodos, renginys sulaukia ne vien skaitytojų, literatų, bet ir įvairių kultūros vartotojų.

Literatūros, kūrybos vakarų, tiesa, gausu ir po vasario – skaitoma poezija ir pjesės, pristatomos naujos knygos, vertimai, rengiami festivaliai, susitikimai, teikiami apdovanojimai. Ką tik Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“ paminėjo savo 25 metų leidybos gimtadienį. Praėjusią savaitę Oskaro Koršunovo teatre surengtas Birutės Kapustinskaitės pjesės „Terapijos“ skaitymas (skaitė septynios aktorės, o į pokalbį įsitraukė ir pati autorė) sutraukė būrį lankytojų. Prieš daugiau nei mėnesį režisieriaus Gintaro Varno iniciatyva buvo pristatyti internetiniai pjesių „namai“ „Dramų stalčius“. Tiesa, kaip sakė teatralas, verstinės dramaturgijos archyvas sulaukė nepakankamo dėmesio ieškodamas finansavimo, o jo tolesnę plėtrą norėtųsi patikėti tiems, kuriems scenos literatūra turėtų būti ypač aktuali – jauniesiems teatro ir dramaturgijos studentams.

Jau dešimtmetį Lietuvoje veikia skaitymo skatinimo programos. Pirmoji buvo parengta ir gyvavo 2006–2011 metais, 2008-ieji buvo paskelbti skaitymo metais. Nuo 2005-ųjų renkamos suaugusiųjų, paauglių, vaikų ir poezijos Metų knygos. Autoriai tradiciškai apdovanojami knygų mugėje.

Kasmet kuriami ir finansuojami projektai bei įvairios skatinimo iniciatyvos, tačiau skaitomumo rodikliai aukštumų nesiekia. Pirmasis skaitymo įgūdžių tyrimas (2005-aisiais) parodė, kad 35 proc. respondentų neskaito dėl laiko ir lėšų stokos. 2012 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad skaitymo įgūdžiai bei įpročiai sumenko dar labiau: visiškai neskaito pusė suaugusiųjų ir vaikų. Dar kartą statistiškai patvirtinta, kad vaikų skaitymo įpročius formuoja tėvų pavyzdys, o daugiau skaito aukštesnio išsilavinimo žmonės arba didžiųjų miestų gyventojai. Tad ne veltui Lietuvoje dėmesys telkiamas į vaikus ir jų skaitymo įpročius ateityje.

Sunkiau įvertinti, ar pakilo „skaitymo prestižas“, taip pat minėtas 2006 metų Vyriausybės skaitymo programoje. Suaugusieji dažnai renkasi kitas informacijos gavimo priemones, populiariausios jų – televizija ir internetas. Prieš aštuonerius metus knygų mugės šūkis drąsiai skelbė: „Skaitau, vadinasi, esu“, o globaliame šiandienos komunikacijų tinkle, matyt, jį galima perfrazuoti „Naršau, vadinasi, esu“.

Ir vis dėlto JAV Muziejų ir bibliotekų paslaugų instituto (IMLS) skaičiavimai optimistiški. Pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį viešosios bibliotekos Amerikoje ir Kanadoje lankomos vis dažniau. Kas lėmė tokį pakilimą? Recesija, bibliotekų perėjimas prie naujųjų technologijų taikymo (lankytojui gebama pasiūlyti platų informacinių resursų spektrą), archyvų skaitmenizavimas, aktyvi jų veikla socialiniuose tinkluose.

Kaip buvo rašoma Seimo pranešime daugiau nei prieš metus, bibliotekų atgaivinimas ir veikla „turėtų didelę reikšmę visuomenės tobulėjimui ir dvasingumo bei kultūros ugdymui“. Vis dėlto gręžtis norėtųsi ne vien į knygas, skaitymą, bukinizmą, bet ir patrauklų žinių pateikimą. Nors bibliotekas, skaityklas siekiama kurti atviras, prieinamas ir jaukias, sostinėje pagrindinės erdvės (Nacionalinė Martyno Mažvydo, Adomo Mickevičiaus bibliotekos) vis dar neperžengia renovacijos etapo, čia pritrūksta renginių, interaktyvumo, patrauklios veiklos, o kartais ir patogumo.

Šiandien vis daugiau knygų įgarsinama, populiarėja elektroninė leidyba. Itin reikšmingas tapo knygų dizainas, iliustravimas (kartu mugėje vyks septintoji Dailininko knygos trienalė), naujausios tendencijos rodo, kad daugiau skaitome to turinio, kurį puošia vizualūs sprendimai (anglų kalboje vartojamas terminas „vizualioji literatūra“). Užsienyje knygų industrijos prognozuoja spausdintų knygų kainų mažėjimą. Tikėtina, kad tai ir mus paskatintų ne vien apsilankyti mugėje, bet ir ką nors iš jos išsinešti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"