TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Dėsninga, kad Lietuvos žmonės nepartiškumą laiko dorybe"

2006 06 15 0:00

Apklausos liudija, kad Lietuvos žmonės iš visų institucijų labiausiai nepasitiki politinėmis partijomis. Tai dar vienas simptomas, rodantis, kad šalyje siaučia politinė krizė. Skeptiškumas partijų atžvilgiu yra glaudžiai susietas su nepasitikėjimu valdžios institucijomis ir jose esančiais žmonėmis.

Valdžia yra kiekvienos politinės partijos tikslas, jos viską daro, kad ją pasiektų. Ir tai dėsninga bei normalu. Nepasitikėti partijomis vien dėl to, jog jos siekia valdžios, reikštų išprusimo stoką. Tačiau pagrindas nepasitikėti atsiranda tada, kai valdžia tampa absoliučia vertybe. Tuomet partija funkcionuoja visai ne tam, kad atstovautų piliečiams. Partija virsta "draugų grupe", siekiančia prasibrauti į politinį elitą ar įsitvirtinti jame. Savo ruožtu politinis partinis elitas Lietuvoje yra gerokai sustabarėjęs, nes sunku įsivaizduoti, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti asmenybė, kad prasiveržtų į savo partijos viršūnes. Todėl neverta stebėtis, kad iš televizoriaus ekrano mums kalba tie patys iki skausmo pažįstami veidai, kurių net visas raukšles esame suskaičiavę. Naujų veidų (kaip savo veiklos širmą) siūlo tik visokiausio plauko politiniai mesijai.

Partinis gyvenimas paprasčiausiai imituojamas. Ko gera, Darbo partija taps chrestomatiniu tokios imitacijos pavyzdžiu. Čia partijos nariai buvo tik statistai, o visa veikla nukreipta į keleto jos lyderių klestėjimą. Rusijos slaptosios tarnybos, net ir labai norėdamos, nebūtų sugalvojusios geresnio būdo, kaip Lietuvoje sukompromituoti partiškumo idėją, nei Darbo partijos įsikūrimas. Kitas imitavimo variantas - "vardinės" paskirų veikėjų partijos. Jų ideologija nėra aiški, bet užtat su aiškiu lyderiu. Šitaip pasaulį išvydo Artūro Paulausko Naujoji sąjunga, Rolando Pakso libdemai, Vytauto Šustausko Laisvės sąjunga, Viktoro Uspaskicho Darbo partija, o visai neseniai - Viktoro Muntiano "pilietininkai". Kas be šių lyderių yra visos paminėtos partijos? Ką apie jas galėtume pasakyti ir kuo jos įdomios?

Partijų autoritetą žlugdo ir jų gausumas. Jų skaičius siekia beveik keturias dešimtis. Mažiau nei per metus atsirado dvi naujos parlamentinės partijos, už kurias rinkėjai nebalsavo. Negana to, kuriasi nauja Vienybės partija, kažkokie gudročiai stebisi, kad nesikuria nauja politinė jėga dešiniajame sparne. Šis partijų "jomarkas" baigtųsi, jei būtų sugriežtintas Politinių partijų įstatymas, pagal kurį partijai kurti pakanka tūkstančio steigėjų. Akivaizdu, kad šį skaičių vertėtų padidinti dešimt kartų, tuomet kiekvienas gatvių triukšmadarys, ar pirmą milijoną "prasukęs" verslininkas, ar su partijos pirmininku apsipykęs pavaduotojas nepuls steigti nuosavos politinės firmos. Juk žodis "partija" reiškia dalį, o ne dalelę...

Partijoms populiarumo neprideda ir jų finansavimo klausimai. Žymusis "sėkmės mokestis" aiškiai parodo, kad mūsų partijos yra tapusios atvira erdve manipuliuoti finansais. Nieko nuostabaus, kad politika virto išimtinai turtingų žmonių užsiėmimu. Nėra blogai, kad pasiturintys žmonės politikuoja. Blogiau, kad kelerius metus vis diskutuojant apie politinių partijų finansavimo įstatyminį reglamentavimą, politinės partijos nerodo didelio entuziazmo siekti skaidrumo.

Tad dėsninga, kad Lietuvos žmonės nepartiškumą laiko dorybe, o priklausymą kokiai nors partijai - abejotinu dalyku. Šiaip jie visada būdavo atsargūs partijų atžvilgiu, o dabar tampa net priešiški joms. Be išvardytų bėdų vertėtų prisiminti, kad sovietmečiu žodis "partija" buvo lygus keiksmažodžiui, o mūsų visuomenė iki šiol nepasižymėjo gilesnėmis partinio gyvenimo tradicijomis ir kultūra. Tačiau vis tiek nederėtų pamiršti, kad politiniame gyvenime pasaulis nieko gudriau už partijas nėra išgalvojęs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"