Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Dialogas, interesai ir pavydas

 
2017 06 08 6:00

Kitą savaitę Vilniuje vyks konferencija „Verslo ir valdžios dialogas, kuria kalba bendrauti“? Man teks atsakomybė ją moderuoti, todėl bandau pats sau atsakyti į klausimą, ar toks dialogas šiandien Lietuvoje vyksta, ar kada nors vyko? Kad ir kaip būtų gaila, sunku rasti daug verslo ir valdžios kalbėjimo bei susikalbėjimo pavyzdžių. Gal klausimas ne toks paprastas: ar apskritai vyksta diskusija visuomenės ir valdžios ašyje?

Be abejo, turėtų vykti ir vyksta, priešingu atveju valstybė subyrėtų. Tik ar diskusija tokia kokybiška, kokia galėtų būti?

Purslų, paviršinio šurmulio, pykčio būta, kad ir dėl akoholio prieinamumo ribojimo, tačiau išsamesnės analizės – vargu bau. Todėl visiškai pritariu savo draugui gydytojui, kuris juokauja, kad po pastarųjų Seimo sprendimų nutarė drausti pacientams sirgti. Jis sako: „Jei jau Seimo nariai mano, jog draudimai veikia, turėtų suveikti ir toks.“

Naujojo Darbo kodekso girgždantis priėmimas Seime – dar vienas prasto dialogo pavyzdys. Ne ką geriau ir su mokesčių kaitaliojimu – nauja valdžia, nauja reforma. Kaip verslui planuoti savo veiklą, kaip planuoti gyvenimą žmonėms, užsiimantiems individualia veikla pagal pažymą, nelabai rūpi.

Nėra lygiaverčio dialogo, nes valdžia kalba iš stipresniojo pozicijos: esą ji geriau žino, kaip reikia gyventi piliečiams, kokios taisyklės turi galioti valstybėje. Kaip buvo nuspręsta dėl „naktinės“ mokesčių reformos, kaip buvo nutarta nesiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo, taip dabar vaikystė pratęsta iki dvidešimties metų.

Nėra lygiaverčio dialogo, nes valdžia kalba iš stipresniojo pozicijos: esą ji geriau žino, kaip reikia gyventi piliečiams, kokios taisyklės turi galioti valstybėje.

Aptariant įstatymų projektus Seime dar galima aptikti diskusijos pėdsakų, tačiau sprendimai ministerijų lygiu dažniausiai priimami su nieko nesitariant. Jie pradeda panašėti į viešuosius pirkimus, kai dėl kokios nors keistos specifikacijos laimėtojas žinomas iš anksto. Tereikia pasižiūrėti, kaip keitėsi Nacionalinės energetikos strategija (kuri, kiek žinau, iki šiol nepatvirtinta), ir nesunkiai pamatysime, kurio valstybės tarnautojo ranka vedžioja jos gaires. Kas vedžioja tarnautojo ranką, tegul pasidomi specialiosios tarnybos.

Pastarąjį dešimtmetį lietuviškas verslas yra demonizuojamas, o Seimo pirmininkas draudžia politikams su verslininkais pietauti restorane. Nereikėtų apsimesti, kad verslas, politikai, partijos neturi interesų, kuriuos nori proteguoti. Ar Lietuvoje šiuo metu sukurtas mechanizmas, kuris leistų tai daryti atvirai ir civilizuotai? Kai jo nėra, prasideda pogrindiniai žaidimai, peraugantys į nusikalstamas veikas ir degtinės dežutes su kyšiams skirtais pinigais.

Žinoma, galima interesus uždrausti, kaip dabar madinga, bet jie niekur nedings. Spėju, kad Viktoras Pranckietis mielai pavakarieniautų restorane su „Teslos“ vadovu ir pristatytų tai kaip nenuilstamą rūpinimąsi investicijų pritraukimu. Niekam nerūpėtų, kas sąskaitą apmokėjo.

Tačiau nustebčiau, jeigu jis pietų į Seimą pasikviestų bent dešimt didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje ir pasidalytų jų džiaugsmais bei vargais. Tikrai būtų daugiau naudos, nei susitikti su specialiosiomis tarnybomis ir aptarinėti verslo įtaką politiniams procesams. Bet nepasikvies, nes, skirtingai nei britai, lietuviai savo verslo nemėgsta ir negina.

Iš esmės politikų ir verslo interesai turėtų sutapti. Banalu, tačiau kuo geriau jaučiasi verslas, tuo daugiau lėšų per mokesčius gali perskirstyti valdžia, o politikai – per socialines programas pamaloninti rinkėjus. Deja, kol kas vyrauja pavydo ir nepasitikėjimo dvasia.

Komentaras skambėjo per LRT radiją

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"