TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Didesnė MMA - didesnis ir biudžeto deficitas

2013 01 22 5:32

Pradeda aiškėti, kad ne visos minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo pasekmės viešiesiems finansams buvo numatytos ir joms tinkamai pasirengta. Jau dabar reikia pradėti ruoštis didesniam negu planuota biudžeto deficitui, nes atsirado spaudimas didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), branginti viešuosius pirkimus, kelti likusių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus.

Prisimintas siūlymas didinti NPD

Vos kilus MMA didinimo klausimui buvo žinoma, kad pakėlus MMA išaugs ir žmonių mokami mokesčiai. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl buvo siūloma alternatyva - nekeisti MMA, bet didinti neapmokestinamąsias pajamas iki tokio lygio, kad minimalią algą uždirbantis gyventojas į rankas gautų 58,5 lito daugiau nei iki tol.

Ši alternatyva patraukli dar ir tuo, kad ją pritaikius nebūtų tekę trumpinti darbo laiko, mažinti etatų, o tai smulkiose įmonėse jau pradėta daryti.

Nuėjus MMA didinimo keliu susidurta su realybe, kad iš 150 litų padidintos MMA žmogui atitenka tik 110 litų. Darbuotojo ir darbdavio mokami mokesčiai didėja 87 litais.

Svarbu, kad mokesčiai auga ne proporcingai, o progresyviai, nes didesnėms pajamoms taikomas mažesnis NPD. Uždirbant 800 litų pritaikomas 6,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, o uždirbant 1000 litų GPM tarifas pašoka iki 8,6 procento. Tai, kad nuo papildomo uždirbto lito reikia mokėti progresyviai daugiau mokesčių, nepatinka profsąjungoms.

Kokia likimo ironija! Už progresinius mokesčius pasisakančios profsąjungos yra nepatenkintos, kai progresyvumas pasireiškia realybėje.

Dabar profsąjungos ir darbdaviai jau ragina svarstyti, kaip padidinti NPD, kad darbuotojams mažėtų mokesčių našta. Taigi grįžtama prie siūlymo tiesiog mažinti mokesčius.

Brangesni viešieji pirkimai

Keliant MMA buvo skaičiuojama, kad biudžetui tai kainuos 160 mln. litų. Papildomos biudžeto išlaidos buvo suplanuotos įvertinus tik algų kėlimą viešojo sektoriaus darbuotojams, uždirbantiems MMA. Tačiau buvo pamiršta, kad dalį MMA uždirbančių darbuotojų valstybė ir savivaldybės "įdarbina" netiesiogiai - per viešuosius pirkimus.

Jau seniai įprasta, kad ministerijos, savivaldybės ir kitos įstaigos nesamdo nei sargų, nei valytojų. Šios ir kitos panašios paslaugos perkamos iš rinkoje veikiančių įmonių, kai kurios jų daliai darbuotojų moka minimalius atlyginimus. Padidinta MMA taip pat turės įtakos ir perkamų darbų kainoms.

Padidinus MMA, viešųjų pirkimų sutartis turinčios įmonės susidūrė su rimta problema: dažniausiai sutartyse nenumatyta galimybė keisti kainų, pasikeitus MMA. Sutartyse numatytos kainos būna fiksuotos, o sutartys sudarytos keleriems metams į priekį.

Jeigu įmonė nebuvo numačiusi didinti MMA ir darbuotojų atlyginimai sudaro didžiąją dalį išlaidų, o persiderėti kainos neįmanoma, grės nuostoliai ar net bankrotas.

Juk skirtingai nei kaimo parduotuvėlės, apsaugos ar valymo įmonės negali trumpinti darbo laiko ir saugoti ministerijas tik pusę savaitės arba valyti tik pusę patalpų.

Panaši situacija buvo susidariusi 2009 metais, kai padidinus PVM įmonėms teko laukti visus metus, kad būtų pakeista viešųjų pirkimų kainodaros metodika, leidžianti didinti viešųjų pirkimų sumą PVM didinimo atveju.

Būtų logiška, jeigu ir pakėlus MMA viešųjų pirkimų kaina būtų atitinkamai koreguojama. Tai pasiūlė ir prie Trišalės tarybos veikusi darbo grupė. Tačiau ar valstybės ir savivaldybių biudžetuose tam numatyta papildomų lėšų? Kas savivaldybėms ir biudžeto įstaigoms kompensuos brangstančius viešuosius pirkimus ir apskritai, ar yra apskaičiuota, kiek jie brangs?

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2011 metais viešieji pirkimai Lietuvai kainavo 12,8 mlrd. litų. Net ir nedidelis, kelių procentų dydžio viešųjų pirkimų brangimas šalies biudžetui reikštų šimtais milijonų litų augsiančias išlaidas.

Jei perkančiosios organizacijos atsisakys derėtis ir didinti kainas arba Viešųjų pirkimų tarnyba neduos sutikimo keisti sutarčių kainas (jis būtinas, jeigu pirkimo suma viršija 100 tūkst. litų be PVM), paslaugų ar darbų teikėjai gali nutraukti jiems nuostolingas sutartis, o rengiant naujus viešųjų pirkimų konkursus vis tiek teks atsižvelgti į padidintą MMA. Atrodo, kad apie tai nebuvo pagalvota, tad tai yra rimta biudžeto deficito augimo grėsmė.

Ar bus didinami politikų ir valstybės tarnautojų atlyginimai?

Vyriausybei dar nepriėmus nutarimo dėl MMA didinimo, Seime jau buvo kilusios diskusijos dėl poreikio didinti atlyginimus politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir tarnautojams. Teigta, neva "socialiai neteisinga", jeigu skirtumas tarp MMA ir kitų atlyginimų sumažės.

Ir vėl kokia likimo ironija! Pajamų nelygybe nuolat besirūpinantis Seimas staiga susirūpino, kad pajamų nelygybė viešajame sektoriuje sumažėjo, ir užsimojo ją vėl padidinti.

Jei jau užsiminta apie "socialinį teisingumą", norisi paklausti, ar "socialiai teisinga", kad 2012 metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje buvo 10 proc. didesnis nei privačiame? Juk privatus sektorius ir yra tas lėšų šaltinis, iš kurio mokami valstybės sektoriaus darbuotojų atlyginimai.

Kylant spaudimui didinti biudžetinių įstaigų darbuotojų algas jau žadama, kad tai gali būti padaryta nuo 2014 metų. Tad spaudimas kelti kitas algas materializuojasi ne iškart, jis gali būti lėtinis ir biudžeto išlaidas paveikti tik po metų.

Nenumatytų pasekmių pasekmės

Brangsiantys viešieji pirkimai, didėsiančios algos biudžetinių įstaigų darbuotojams ir mažėsiančios biudžeto pajamos reikštų augantį atotrūkį tarp biudžeto išlaidų ir pajamų. Prisiminus, kad optimistinės prognozės dėl sparčiau mažėsiančio nedarbo ir kilsiančių algų gali nepasiteisinti dėl jau prasidėjusio etatų karpymo ir darbuotojų atleidimo, atotrūkis tarp biudžeto pajamų ir išlaidų gali būti dar didesnis.

Planuota, kad šiemet visų viešųjų finansų deficitas sudarys 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau įvertinus nenumatytų MMA didinimo pasekmių pasekmes galime grėsmingai priartėti prie 3 proc. BVP ribos. Tai reikštų dar didesnį valstybės skolos augimą, užkraunant sunkesnę įsipareigojimų naštą būsimoms kartoms.

Kad išvengtume skolos augimo, jau artimiausiu metu gali tekti peržiūrėti biudžeto įstatymą ir mažinti išlaidas. Blogiausias kelias būtų didinti mokesčius, nes MMA pakėlimo našta dar sunkiau užgultų mokesčių mokėtojų pečius. Žinoma, yra ir galimybė įvertinti MMA didinimo poveikį šalies ūkiui ir viešiesiems finansams. Jeigu įvertinimas parodytų, kad sprendimas turėjo nenumatytas pasekmes, kurioms nebuvo tinkamai pasiruošta, jį reikėtų atšaukti, o tai būtų politiškai nepatrauklu.

Vis dėlto didžiausia pamoka šiuo atveju yra ta, jog reikia pertvarkyti numatomo sprendimų poveikio įvertinimo sistemą, kad ateityje verslo ir biudžeto neužgriūtų nenumatytos pasekmės, o pats įvertinimas būtų atliekamas kruopščiai, visapusiškai ir atsakingai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"