TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Didvyris ir tragiškas jo palikimas

2013 12 23 6:00

Nelsonas Mandela ilsisi ramybėje. Ditirambai, šlovinantys jo herojišką gyvenimą, jau nutilo. Galima ramiai pamąstyti ir pažvelgti į tai, kokią šalį iš jo paveldėjo piliečiai.

N.Mandela buvo ir tebėra garbinamas visame pasaulyje kaip kovos už laisvę ir lygybę simbolis. Niekas negalėtų užginčyti, kad jis tikrai buvo nepaprastos charizmos ir gabumų lyderis. Tačiau ką iš tiesų šis žmogus nuveikė savo šalies ir jos piliečių labui? Sugriovė rasistinį apartheido režimą. Viskas.

Prieš tai, kai 1994 metais N.Mandela tapo pirmuoju juodaodžiu Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentu, jo šalis tvirtai laikėsi labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių sąraše. Atmetus šiais laikais privalomą apsimestinį politinį korektiškumą, reikia pabrėžti ir tai, kad net apartheido engiami PAR juodaodžiai mėgavosi aukščiausiu gyvenimo lygiu visoje Afrikoje. Respublikos ekonomika prilygo beveik pusei visų „juodosios“ Afrikos (piečiau Sacharos dykumos) šalių ekonomikoms. PAR mėgo ne tik turistai, į ją emigravo šimtai tūkstančių piliečių, kurių valstybės didžiavosi aukščiausiu išsivystymo lygiu. Galima būtų vardyti toliau, bet jau seniausiai visus teigiamus argumentus priimta nubraukti vienu žodžiu – apartheidas. Pasakai jį ir viskas tampa aišku – nieko gero PAR niekada nebuvo. O kaip šalis gyvena šiandien? Dabar viskas puiku, nes nebėra apartheido. Priimtiniausiu laikomas teiginys, kad „PAR kovoja su vidinėmis poapartheidinio laikotarpio problemomis“. Na, maždaug kaip Čekija žlugus socialistiniam blokui.

Tik kažin kodėl pagal gerovės, pažangos, švietimo ir kitus rodiklius PAR, Jungtinių Tautų nuomone, nebepakyla aukščiau nei 120 pozicijos tarp 186 šalių. Ekonomikos rodikliai, o svarbiausia – juodaodžių gyvenimo lygis yra vieni žemiausių toje pačioje „juodojoje“ Afrikoje. Trečdalis žmonių gyvena žemiau tarptautinės skurdo ribos – mažiau nei už du JAV dolerius per dieną. Nedarbas siekia nuo 25 iki 40 procentų (realios padėties niekas net nežino). Mažiausiai 17 proc. PAR piliečių yra ŽIV nešiotojai (4-oji vieta Afrikoje). Iliustracija: dabartinis prezidentas Jacobas Zuma savo kabinete išprievartavo ŽIV užsikrėtusią moterį, o paskui ramiausiai pareiškė spaudai, kad apsisaugojo nusiprausdamas „po to“.

Vidutinė gyvenimo trukmė PAR nesiekia 50 metų (prastesnis rodiklis tik Čade). Nusikalstamumas čia - vienas didžiausių pasaulyje, o pagal prievartavimų skaičių šalis yra neabejotina planetos lyderė. Teko girdėti tokį palyginimą: moteris šioje valstybėje turi kur kas daugiau šansų būti išprievartauta, nei gauti išsilavinimą.

Dėl masinio plėšikavimo vidurinės klasės atstovai priversti gyventi namuose-tvirtovėse. Nuolat plėšiami net diplomatai, nes niekas nesivargina užtikrinti jų saugumo. Ką ten diplomatai... Per pačias N.Mandelos laidotuves buvo apiplėšti jo bendražygio, taip pat tautos didvyrio, arkivyskupo Desmondo Tutu namai. Ir tai galima tęsti be galo...

Užtat nebėra apartheido ir rasizmo. Palaukite! PAR šiuo metu laikoma viena labiausiai rasistinių valstybių pasaulyje, daugelis jai prognozuoja Zimbabvės (ten juodasis rasizmas yra įteisintas) ateitį. Su šia prognoze nesutikčiau. PAR visai nereikės įteisinti rasizmo, nes baltaodžių po kurio laiko gali savaime nebelikti. Kaip? Beveik milijonas baltųjų jau emigravo dėl to, kad jie, kalbant be jokių pagražinimų, yra nuolat plėšiami, prievartaujami ir žudomi. Dėl žmogžudysčių pavojingiausias užsiėmimas PAR – būti baltuoju fermeriu. Prievartauti baltaodes yra ne nusikaltimas, o tradicinė medicina, nes šalyje gyvuoja prietaras, kad santykiaujant su tokia moterimi galima atsikratyti ŽIV. Beje, dabartinė valdžia čia nemato nieko bloga.

Tarptautinė organizacija „Genocide Watch“ puse lūpų kalba apie faktinį baltųjų genocidą PAR. Garsiai neprabyla greičiausiai tik todėl, kad taip sakyti apie N.Mandelos sukurtą valstybę yra baisiai negražu.

O dabar skaudus klausimas: ar N.Mandela atsakingas už tai? Juk visi žino, kad jis - vos ne Dalai Lamai prilygstantis taikaus pasipriešinimo lyderis. Anaiptol. 1961 metais N.Mandela įsteigė teroristinį Afrikos nacionalinio kongreso sparną „Ieties smaigalys“, kuris surengė 57 teroro aktus. Būtent už terorizmą jis ir buvo nuteistas kalėti. Beje, siūlytos amnestijos N.Mandela atsisakė, nes svarbiausia paleidimo sąlyga buvo nustoti smurtauti.

Ne mažiau svarbu pabrėžti ir tai, kad visos dabartinės šalies negandos kilo ne vakar ar užvakar. Jos atsirado būtent N.Mandelos prezidentavimo metais. Bet jis buvo pernelyg giliai pasinėręs į viso pasaulio laisvės simbolio vaidmenį, todėl problemas paliko spręsti savo sekėjams. Šiandien tie žmonės gyvena aptekę turtu ir jiems visiškai nusispjauti į tai, kokią vietą PAR užima pasaulio reitinguose.

Tiesiog nesinori tikėti, jog N.Mandela kovojo už tokią Pietų Afriką, kokia ji yra dabar. Kažkaip pasąmoningai peršasi mintis, kad dėl visko kalti netikę jo įpėdiniai. Bet juk N.Mandela pats ne mažiau, o kaip tik daugiau prisidėjo prie šio košmaro sukūrimo. Tad klausimas, ar jis yra atsakingas už tai, kuo šiandien virto PAR, netenka prasmės. Daug įdomiau būtų sužinoti, ar šis žmogus jautė tą atsakomybę žvelgdamas į savo kūrinį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"