TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Didysis rūpestis: pareinantys ar pereinantys?

2012 07 27 7:47

Prieš kurį laiką buvau nekorektiškai parašęs, kad kai ateis lemtingas balsavimas, paaiškės, kiek Seime yra "Gazpromo". Žinoma, ne vien jo ir nebūtinai taip tiesiai, tik per dujų verslą. O vis dėlto panašu į prognozę, kuri pasitvirtina.

Po to, kai Lietuvos Seimas dėl VAE pabalsavo pustrečio balso persvara taip, kaip reikėjo Maskvai, ši nebeužtruko nė pustrečios paros pasirašyti Astravo jėgainės Vilniaus pašonėje statybos generalinį kontraktą su sąjungininku Minsku. (Kam įdomu atsitiktinumai: Seimo balsavimas - liepos 16 dieną, o generalinis Astravo kontraktas liepos 18 dieną). Statybai skirta 450 ha tarp Bebrininkų ir Avėnų kaimų. Nuosprendis platesnio ruožo lietuviškoms etninėms saloms ir visos Rytų Lietuvos rekreacinei plėtrai.

Neprotestavo nei sparčiai nokstantys mūsų (?) žalieji, nei Rytų Lietuvos lenkų tariamai gyvybinių interesų (nuo lietuvių kalbos) gynėjai. Dabar kalbama išties apie gyvybę, gyvastingumą, kuo Lietuvai buvo kerštingai grasoma jau 1989 metais po Baltijos kelio; bet KGB majoro konsultuojama LLRA tyli. Tiesa, lenkai mūsų Seimo nariai bent nedalyvavo balsavime prieš VAE. Balsavusieji už referendumą nesugebėjo arba nenorėjo įžvelgti elementarios apgavystės: preambulė visa agituoja prieš VAE (tad ir pustrečio balso Seimas?), o nutarimo pirmasis punktas prieštarauja trečiajam. Pirmajame referendumas "patariamasis", o trečiajame jis jau sprendžiamasis (daro "sprendimą", ne teikia patarimą). Krikščionys nedemokratai prastūmė apgavystę, dėl kurios dar turi laiko Konstitucinis Teismas. Galėtų pasiūlyti Seimui raštingesnę redakciją, naują balsavimą.

Apskritai išvirkštinis referendumas (piemenų kalba būtų "adverniškas") Lietuvoje ne naujiena. Tą yra mėginę senieji tautos pažangiečiai. Tariamai klausiame dėl paramos tikėdamiesi, kad jos nebus, kiek reikia sprendimui. O gelmėje - idėja, kad suvokę apstumdinėjimą ar tiesiog abejingi ir nebalsavę piliečiai būtų skaičiuojami tarsi balsavę "prieš". Manipuliacija aiški net arkliui.

Varšuva lyg pradeda atsikvošėti. Lietuva, perleidusi lenkams "Mažeikių naftą", verta paramos kaip europietiška sąjungininkė prieš Maskvos energetinę imperiją; tai vėl suvokiama protingiau - žmoniškai ir strategiškai, nors antilietuviško priešiškumo ir neapykantos kurstytojai (matėme per A.Kubiliaus vizitą) tebevykdo gatvių programą. Mokyklas Seinų krašte toliau baudžia nežinia už ką.

Rusija meta milijardus, kad šį rudenį laimėtų parlamento rinkimus Gruzijoje. Po to su įžūliuoju nepriklausomybininku prezidentu M.Saakašviliu nebūsią sunku susidoroti, Gruzija grįš į NVS ir nebenorės nei NATO, nei Europos Sąjungos. Pasibaigs ir europiečių kėslai gauti Kaspijos energetinių resursų per Azerbaidžaną - Gruziją - Turkiją be Rusijos malonės. Tad Gruzijoje bus rimtai demokratiškai sprendžiama: laimi Maskvos pinigai ar ne.

Ukrainą, kuri pati daro klaidas, nesunku murdyti, juolab Europos akyse.

O Lietuvoje? Pradžioje projektuojama gausių pinigų ir samdinių armijos pergalė.

Kaip Lietuvą po to ims, vėl nesunku prognozuoti.

Neosovietiniai kairieji radikalai, kitas ir tremtinio statusu prisidengęs, jau iš anksto skaidrina situaciją.

Pakeisim tuos energetinio savarankiškumo įstatymus! Velniop savarankiškumą, jei po rusais geriau (iš pradžių gal bus pigiau).

Atšauksim okupacinį ("tarybų Lietuvos" okupacinį) statusą! Kakoj skirtum, jeigu šeimininką erzina.

Atversim šalį pereinamojo kiemo funkcijai - pereinamajai iš tikrosios Rusijos į Stalino aneksuotą Vidurio Europos dalį, kuriai andai suteikė nusikaltėlio vardą, o dabar pristatė raketų ir carų paminklų. Tegul tvinsta pereinamieji be vizų, gal nuo laukiamo potvynio mūsų versliukui nuskils. Atsidursim de facto Eurazijoje. Vis dar keldami Europos vėliavą.

Tūkstančio žingsnelių sąrašas tikrai neišsemtas, bet panagrinėkim nors vieną kitą, jau paminėtą.

Referendumas, kad liaudžiai nereikia nesovietinės branduolinės jėgainės, bus tiksliai taip išaiškintas nepriklausomai nuo rezultato. Aiškins mat jau naujoji gazprominė valdžia. Jos atvirai laukia Maskva su Varšuva. Nacionalinio politinio sutarimo dėl šio ar kito klausimo Lietuvoje nė nebandėm siekti, o jo siekis ir tikslas būtų buvęs kaip tik skaidrumas: kas yra kas, už ką ir kur stovi. Avansu. Rinkėjams lengviau. Galimas mažytis nedarnumas valdančiojoje (?) koalicijoje, kuri jau anksčiau žlugo, libcentrui lengvai išdavinėjant. Tad nė neskaidrinome atmosferos; praskaidrės savaime, by ne į tamsumas.

Tarp kolegų buvau taręs, kad negalime atsisakyti VAE su dideliu tarptautiniu įdirbiu dar ir dėl to, kad be šio projekto visa nedraugiška jėga susitelks prieš suskystintų dujų terminalą.

Akurat. Pabalsavo Seimas kaip Maskvai reikėjo, ir po kelių dienų "Rubikonas" jau puola terminalą. Žinių radijas nemano, kad piliečiams reikėtų išgirsti ir alternatyvią nuomonę (rodos, apie tai sako viešosios informacijos įstatymas). Kam? Skamba vien "Taip": nereikia alternatyvų, šilumai pakaks mūsų šiukšlių; tad suskystintų dujų terminalui, nors tiekėjai jau pasirengę iš įvairių žemynų, skelbiama "Ne". Žinia, "Gazpromas" ir vėl trina rankas. Gal dar kokį referendumą tautai stumtelės.

Beje, girdėjau ir disputą per radiją su alternatyviomis nuomonėmis - ar tik ne tą pačią dieną, kai Seime dėl referendumo turėjo prabilti naujoji dauguma. VAE šalininkas dėstė, kad be šios jėgainės liksime amžiais "Gazpromo" valdžioje, ir lups kailį tiek, kiek panorės arba kiek reiks Lietuvai drausminti.

Oponentas, atrodo, jaunas demagogas iš tvarkingo teisingumo pražydo kaip laukų gėlė: "Baikit jūs gąsdinti mus Rusija! Gyvenom po rusais, ir gerai buvo!"

Prieš tokį Smurgainių akademinį istorijos ir dabarties politikos išmanymą argumentų nėra. Gruzinai toli, nepasiklausi, kaip jiems gerai buvo prieš ketvertą metų.

Tremtiniai baigia išmirti (o gal juos "ne be reikalo" ir vežė?), buvę sąjūdininkai verčiasi per galvas nebent kišenes prisaugodami; tai dar ateis ir gudrūs istorikai pritardami, kad išties gerai buvo. Turėsim, jei kokis, mankurtų Seimą, švies Antrosios Respublikos pabaiga.

Toje šviesoje geriau skamba ir pobrazauskinės LSDP naujojo ideologo pažadai atšaukti sovietų okupacijos įstatymą. Šis remiasi tautos referendumu ir kalba apie žalą, nes nebūna okupacijos be žalos. Tik per žalos faktą, kad ir simboline suma, galima buvo pasiekti, kad kas išgirstų apie okupaciją, liautųsi pliurpę apie laimingą sovietų respubliką, net apie buvusių valdytojų prasimanytas teises į "posovietinę erdvę".

Visada gali rastis vietinių, kurie nueis išdavystės keliu ir atvers priešui miesto vartus. (Pagal senąjį Lietuvos Statutą jie baustini kaklu). Šiuosyk vartai būtų pagrindiniai, teisiniai. Prisiėmę okupanto nuostatą, kad buvome savanoriška deržavos dalis ir tik prieš 22 metus laikinai atsiskyrėme, atsižadėtume ir garbės, ir pirmagimystės teisės arba suvereniteto savo pačių žemėje. Pasigirstų reikalavimų atiduoti neva anų uostus, okupacijos metų įmones, geležinkelius, parduoti už grašius kas dar likę.

Išties, kodėl jiems neužsimanius dalies Klaipėdos uosto? Ne bet kam, o rusų Baltijos laivynui, pasirengusiam ginti "Nord Stream" vamzdį, pavyzdžiui, nuo estų teroristų. Tie kartą jau buvo užgrobę laivą su rusų raketomis į Artimuosius Rytus... Galimybė, kad naujoji Lietuvos valdžia parems Rusijos kovą su teroristais (ne vien E.Kusaite) ir mūsų teritoriniuose vandenyse, neturėtų būti paneigta. Gal atsižvelgs ir į siūlymą - už kokį nors užmokestį - pripažinti Abchaziją. Jokio susitarimo dėl politikos tęstinumo kaip kitąsyk anksčiau dabar neturėsim. Net A.Brazausko nebėra.

Apsiginti teturime vieną būdą: nebalsuoti už PP (politinius parsidavėlius). Ir tiesi kalba su Lietuvos žmonėmis. Ir viešų atsakymų iš galimų PP reikalavimas jau dabar, ne po to.

Drąsi rusų žurnalistė Julija Latynina prieš keletą dienų paskelbė didelį straipsnį apie Lietuvą. Jame primena "atsitiktinius" korupcinius tarpvalstybinius nusikaltimus arba tiesiog aferas, už kurias mūsų pokomunistinės valdžios šulai niekaip neatsakė. Rašo apie Rusijos dabartinį energetinį "akivaizdų karą prieš Lietuvą" ir apie vietinių oligarchų, būtent susijusių su Rusija, "lindimą į politiką", veržimąsi į valdžią. Jai kažkodėl atrodo, "kad tie, kurie 1991 metų sausio 13 dieną žuvo po rusų tankais, vargu ar apsidžiaugtų sužinoję, kad mirė už A.Brazauską, R.Paksą ir V.Uspaskichą". Ir už atvirai besityčiojantį iš žuvusiųjų A.Paleckį - pridurčiau nuo savęs.

Ką gi, kai iškovojama laisvė, ji iškovojama ir melagiams, ir niekšams. Toliau lemia tautos orumas, jeigu jo išlieka.

Žiūrėkite, dar šio Seimo rankomis, per Statuto pataisas, norima atiduoti visas kovų su korupcija įstaigas būsimojo Seimo valiai. Tada su korupcijomis, įskaitant plovyklas, viešuosius pirkimus ir pareiginių konkursų žaidimus, kovos garsūs "Jangilos" ir "Crown Plazos" aferistai, kelininkų kompanijų reketininkai.

Neabejotina, kad matydamas tokį piniginių interesiukų širšyną, o jeigu dar per palankią sau naująją kairiarusišką Lietuvos valdžią - Seimą ir Vyriausybę - Kremlius norės nedelsdamas kuo daugiau pasitvarkyti. Yra senų ketinimų. Pavyzdžiui, eksteritorinis netikrinamas karinis ir kitoks tranzitas "iš Rusijos į Rusiją" per laikinai nepriklausomą Lietuvą. (Buvęs LDDP vidaus reikalų ministras jau mėgino tai įvykdyti.) Dar svarbiau būtų panaikinti dabartinės Rusijos ekspansionizmui nepatogią 1991-1992 metų dvišalę santykių pagrindų sutartį. Joje mat užfiksuota besąlygiškas Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas pagal Kovo 11-osios aktus ir teisė pasirinkti gynybines sąjungas; nuo pat pirmųjų žodžių pasmerkta buvę SSRS neteisėti veiksmai prieš aneksuojamą Lietuvos Respubliką ir išreikšta įsipareigojančios vilties, kad jų pasekmės (žala) bus panaikintos. Sutartis deponuota Jungtinėse Tautose. Nutraukti ją būtų nepatogu, tad siūlys naują, geresnę Maskvai, sutartį. Anoji liks dulkėti archyvuose.

Kai kam gali trukdyti prezidentė, tad ją drausmins išpuoliais, kokia esanti valdinga (t. y. nepaklusni), šiam bei tam kenkianti. Žinomoje politinėje spaudoje tai jau vyksta.

Trečiasis atsidavimo už pinigus būdas, kurį dar verta aptarti, tai teritorija. Esame kliuvinys - ir geografinis, ir kultūrinis, kurį didesnieji vis norėtų panaikinti. Dabar, kaip ir per amžius ligi šiol. Amen.

Be abejo, lauš per bevizį režimą, toliau mulkindami ir Europos Sąjungą. Kol ši neįstojo į V.Putino svajonių Euraziją, galime priešintis. Mat turime Konstituciją, kuri draudžia jungtis į posovietines erdves. Mūsų atveju tai būtų bendra Rusijos, Baltarusijos, aneksuoto Karaliaučiaus krašto bevizė erdvė, kur gražiai tilptume nusispjovę į savos Konstitucijos draudimą. Tokia būtų ir "Gazpromo", vienintelio rūpintojėlio, jei panaikinsime alternatyvų paieškas, vientisa energetinė erdvė. Tokia atgimtų ir kirilicos viešo naudojimo erdvė, kuri mums veriasi su vietos lenkų arba rusų ir lenkų rinkimų aljanso pagalba, Latvių gatvei diriguojant.

Ar tik ne šio dirigento numatyta stumti lauk lietuvių kalbą - pirmiausia iš etniškai mišrių vietovių. Rodos, Visagine, Naujojoje Vilnioje, dar kokiame sentikių kaime jau planuojama vieši valstybiniai pavadinimai kirilica.

Tokį Kultūros ministerija (!) rengia tautinių mažumų įstatymą, o Seimas karpo ausimis. Socialdemokratai, sako, kažką pažadėję LLRA arba Latvių gatvei. Ketina keisti Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, kuriuo mūsų gražioji kalba dar gynėsi, o prireikus gal keis ir Konstituciją.

Veršiams Juodmarės ligi kelių. Sovietai prieš pat galą buvo suskatę kurti autonomijų autonomijas net mažose teritorijose, kad sukiršintų visus su visais. Kai kur pavyko, ten ligi šiol nelaimė kaip Kaukaze, Moldovoje, bet Lietuva apsigynė. Dabar siūlys mums priveisti mažų kalbinių autonomijų. Taigi vėl belieka kliautis viešumu, piliečių savivoka ir PP kriterijumi rinkimuose. Jei mieguisti rinkėjai norės, kad Lietuva trauktųsi kaip bedžiūvanti oda, degraduotų ir išnyktų, tai nė Viešpats Dievas nepadės. Tas pat, jei pasyvūs rinkėjai sutiks, kad jų valią išreikštų kiti, kurie balsuoja už agurkinius ledus ir tralivalinskų pramogėlę prie ežero. Budėk, Antroji Respublika. Trečiosios gali ir nebūti.

O apskritai, jeigu norim skaidresnių smegenų, reikia pareinančio jaunimo. Tų, kurie matė protingesnio pasaulio ir neleis, kad jų gimtojoje Lietuvoje būtų tiek nesąmonių.

Užuot ardęsi dėl mažareikšmės dvigubos pilietybės, kuri lengvai gali smogti kitu lazdos galu - daugybės naujų nelietuvių piliečių kontroliuojamais balsais, pasirūpinkime, kad mūsiškiai laikinai išvykusieji galėtų dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Kiekvienas turi Lietuvoje likusį adresą, gimtąją vietą, tėvus ir jų namus. Tebus tai Lietuvos piliečio atramos taškas tėvynėje, ryšys ir kvietimas dalyvauti, kai visi norintys bus įtraukiami į rinkėjų sąrašus kilmės arba šeimos vietovėje. Pagerbkime tuos, kurie neskuba pereiti į kitą pilietinę tautą, o saugo lietuvišką pasą. Ketinam privilegijuoti tranzito praeivius, tai verčiau tieskim ranką saviems pareinantiems. Čia jūsų tikrieji namai, vienintelė Lietuva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"