TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Diena, galinti pakeisti Europos veidą

2014 09 16 6:00

Ateinantį ketvirtadienį 4 mln. rinkimų teisę turinčių Škotijos gyventojų balsuos dėl to, ar likti Jungtinėje Karalystėje, ar iš jos pasitraukti. Šis referendumas gali gerokai pakeisti ne tik pačios Škotijos ar Jungtinės Karalystės gyvenimą, bet ir Europos veidą. Net nesvarbu, kokie bus šio balsavimo rezultatai.

Jų šiandien niekas negali nuspėti. Tolesnio Škotijos buvimo Jungtinėje Karalystėje šalininkai ir centrinė šalies valdžia gana ilgai iš aukšto žiūrėjo į Škotijos nacionalistų partijos bandymus kelti šio krašto nepriklausomybės klausimą, nes kaskart, kai tokias idėjas buvo bandoma skelbti, gyventojų apklausos rodė, kad joms trūksta palaikymo.

Tačiau rugsėjo 4 dienos apklausa parodė, kad nepriklausomybės idėją remia daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių škotų. Tiesa, apklausiamieji turėjo pasirinkti arba tolesnį buvimą Jungtinėje Karalystėje, arba nepriklausomybę. Nepalikta vietos abejonėms.

O abejojančiųjų dar daug. Net kelios dešimtys procentų. Jie ir turėtų nulemti balsavimo rezultatus. Tik kyla klausimas, ar šalies vyriausybė nepastūmės jų į nepriklausomybės šalininkų stovyklą. Likti škotus Jungtinėje Karalystėje agituoja ne tik vyriausybė, bet ir visų šalies pagrindinių partijų politikai. Tačiau nedaug ką turi pasiūlyti patrauklaus, kaip dar labiau decentralizuoti valdymą. Todėl, be to, imtasi ir gąsdinimo politikos, o ji dažnai suveikia priešingai. Tik karalienė Elžbieta II liko už visų šių diskusijų ribų.

Tokia Jungtinės Karalystės politikų laikysena nestebina. Nė vienos šalies žmonėms, juo labiau politikams, nesinori prarasti teritorijos, kurią jie laikė savo valstybės dalimi. Su tautomis, kurios nusprendė pasitraukti, elgiamasi skirtingai. Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius paskelbė karą, o Čekoslovakijos prezidentas Vaclavas Havelas su slovakais išsiskyrė taikiai. Žodžiais, o ne kitaip dabar bandoma stabdyti ir škotus.

Politikai iš Londono škotams pagrasino - išstosite iš Jungtinės Karalystės, liksite be svaro, o tai atsilieps jūsų ekonomikos gerovei. Briuselis dar pridūrė: teks pasitraukti ir iš Europos Sąjungos (ES). Bet atrodo, kad pačioje Jungtinėje Karalystėje dėl diskusijų apie Škotiją, dėl iššūkio, kurį per Europos Parlamento rinkimus metė jau britų nacionalistai, bręsta mintys apie referendumą dėl visos šalies buvimo ES.

Premjeras Davidas Cameronas pažadėjo tokį referendumą paskelbti 2017 metais. Į diskusijas šalies viduje jautriai reaguoja rinka. Todėl gali būti, kad visa tai atsilieps ne tik Škotijai, bet ir visai Jungtinei Karalystei. Net nesvarbu, kokie bus referendumo Škotijoje rezultatai. Jeigu ekonomiškai susilpnėtų Anglija ar Škotija, jeigu Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš ES, didelį poveikį pajustų visa ES. Iki šiol dėl Jungtinės Karalystės bei dar kelių Europos šalių pozicijos buvo stabdomi ir norai iš ES padaryti federaciją.

Po Škotijos referendumo realu sulaukti grandininės reakcijos kitur Europoje. Praėjusią savaitę į Barselonos gatves ėjo daugybė žmonių, reikalaujančių Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos, o savaitgalį futbolo rungtynėse garsiosios "Barcelonos" žaidėjai pasirodė vilkėdami katalonų vėliavos spalvų marškinėliais.

Katalonai siekia jau lapkričio mėnesį surengti tokį pat referendumą kaip Škotijoje. Jeigu pajudės katalonai, gali sukrusti ir baskai, kurie, kaip ir katalonai, gyvena ir Prancūzijoje. Ar visa tai reikštų, kad referendumų nuotaikos gali persimesti į gretimą Prancūziją?

Belgijoje kartais net juokaujama, kad šioje šalyje gyvena tik vienas belgas - šalies karalius. Vis kiti yra arba flamandai, arba prancūzakalbiai valonai. Italija tokia, kokia yra, susikūrė tik XIX amžiuje, suvienyta iš įvairių regionų ir karalysčių. Galima ginčytis, ar lombardai buvo ir tebėra tauta, tačiau Lombardijoje, kurios centras Milanas, ir Venecijoje netrūksta politikų, siekiančių atsiskyrimo ir taip pat kaip katalonai kalbančių, kad nenori maitinti skurdžiau gyvenančių šalies provincijų.

Įvykių seka rodo, kad Škotija ir Katalonija įkaito po vadinamojo referendumo Kryme, nors škotų teisė į savarankišką gyvenimą nesulyginama su padėtimi Kryme, kur vadinamasis referendumas vyko kareiviams rankose laikant automatus.

Kad tokie referendumai kaip Kryme taptų sprogstamu užtaisu po šių dienų Europos valstybėmis, betrūksta, jog tautų apsisprendimo teisė būtų pakeista diasporos teise atskirti ir prisidėti prie šalies, kur yra daug tautiečių. Tai būtų visai kitokio pobūdžio įvykiai nei referendumas Škotijoje. Bet kažkas turėjo atlikti ir detonatoriaus vaidmenį. Pasėti sumaištį ne tik Ukrainoje, bet ir kitur Europoje.

Kiekviena tauta turi teisę į savo valstybę. Bet jei tokios teisės ims reikalauti istoriniai regionai ar diasporos, Europoje gali kilti vis daugiau problemų susikalbėti ir tai būtų kita Europa. Tokia valstybių sąjunga būtų ne tokia atspari išorės įtakai ir grėsmėms.

Šia situacija galėtų džiaugtis tik tie, kurie po įvykių Ukrainoje dabar yra apimti imperijos kūrimo nuotaikų. Todėl, kad ir kokie būtų Škotijos referendumo rezultatai, svarbiausia po jo išlaikyti šaltą protą, nepasiduoti emocijoms, išsaugoti Europą tvirtą. Tokioje Europoje kartu kurti savo ateitį toliau galėtų mažos ir didelės valstybės bei tautos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"