TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dievas girdi ir atsiliepia

2016 10 15 6:00

Jėzus pasakė jiems palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir nepaliauti. Jis pradėjo: „Viename mieste gyveno teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių. Tame pačiame mieste gyveno ir našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: „Apgink mane nuo skriaudiko!“ Jis ilgai spyrėsi, bet pagaliau tarė sau: „Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu, vis dėlto, kai šita našlė tokia įkyri, imsiu ir apginsiu jos teises, kad, ko gero, ji manęs neapkultų.“ Ir Viešpats pridūrė: „Įsidėmėkite, ką pasakė tas nesąžiningas teisėjas. Tad nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis, ir delstų jiems padėti?! Aš sakau jums: netrukus jis apgins jų teises. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“Iš Evangelijos pagal Luką

Dievas, kurį liudija Jėzus Kristus, yra gyvas Asmuo. Ne kažkokia abstrakti jėga, energija ar protas, bet būtent Asmuo, kuris mato, girdi, jaučia. Jis viršija materialiojo pasaulio ir žmogaus proto pažinimo ribas, tačiau savimi apima šį pasaulį ir yra jame. Taip pat leidžia save pažinti ir nuolat kviečia žmogų bendrauti. Jis pirmasis prakalbina žmogų, o šis gali atsiliepti mintimis ir kalba. Šis atsiliepimas yra malda. Apie ją kalba Jėzus Kristus Evangelijos pagal Luką ištraukoje mokydamas „melstis ir nepaliauti“. Malda ne tik palaiko bendrystę su Dievu, bet ugdo ir stiprina tikėjimą, pagelbsti pažinti Dievą ir sudaro sąlygas patirti Jo pagalbą.

Dievas girdi žmogaus tariamus padėkos, šlovinimo ar dažniausiai prašymo žodžius ir į juos atsiliepia. Šią Dievo savybę Jėzus vaizdžiai atskleidžia palygindamas našlės, kuri netekusi vyro visuomenėje yra silpna ir labai pažeidžiama, daugkartinius prašymus nedoram teisėjui apginti jos teises. Kristus parodo Dievą kaip mylintį Tėvą, kur kas greičiau atsiliepiantį į savųjų maldavimus: „Ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią, ir tikrai taip bus“ arba „Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško randa, ir beldžiančiam atidaroma.“

Vis tik tenka girdėti, kad ne visas maldas Dievas išklauso, ir dažniausiai taip atsitinka, kai žmogus Dievą prisimena tik kritinėje situacijoje, kai jokios kitos priemonės nebepadeda. Gerai, kad į Dievą atsigręžia bent tuo metu, tačiau nesąžininga jam priekaištauti, jei neišklauso, nes iki tol Dievas buvo užmirštas, paliktas gyvenimo pakraštyje. Kristus moko melstis ir nepaliauti, o tai reiškia aktyvų dvasinį gyvenimą. Malda jame nėra tik mūsų žodžių tarimas, bet ir klausymasis, ką Dievas sako, ką pataria, ko moko. Jis kalba per šv. Raštą, Bažnyčios mokymą, mūsų sąžinę ir daugeliu kitų būdų. Priimdami jo žodžius ir mokymą, atveriame savo dvasios duris jo malonei ir pagalbai. Malda liudija nuoširdų bendravimą, įsiklausymą ir gyvenimą vienoje dvasioje.

Jeigu gyvenu nepriklausomą nuo Dievo gyvenimą ir tik nelaimėje šaukiuosi jo pagalbos, bandau manipuliuoti jo gailestingumu ir reikalauju stebuklo, kažin ar jų sulauksiu. Štai kodėl našlės ir nedoro teisėjo palyginimo pabaigoje Kristus netikėtai taria: „Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ Dievas nepasiduoda žmogaus gudravimams ar bandymams diktuoti jam savo valią. Bendravimas su juo grindžiamas kitais principais – nuolankumu, sąžiningumu, jo išminties pripažinimu. Jie atsiskleidžia ištvermingoje maldoje, kuri liudija visišką pasitikėjimą Dievu ir viltį – jei būsiu vertas, Viešpats išklausys mano meldimo. Nuoširdi ir nuolatinė malda ugdo tikėjimą, moko vykdyti Dievo valią, kuri skirta kurti tikrąją žmogaus gerovę.

Dažniausiai maldoje prašoma sveikatos, materialinių gėrybių, pagalbos kasdieniuose reikaluose, tačiau šiandienos Evangelijos ištraukoje Kristus kalba apie kitokį prašymą. Jis sako: „Nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis, ir delstų jiems padėti?!“ Kalba apie teises jo išrinktųjų, kurie yra įžeidinėjami dėl tikėjimo, kuriuos stengiamasi išstumti į visuomenės gyvenimo pašalį ar net yra atvirai persekiojami. Dievas randa tinkamą laiką ir būdą apginti savuosius, bet svarbiausia garantuoja teisę būti išganytam. Kasdieniai rūpesčiai ir nesėkmės visada yra išbandymas ir kėsinasi atimti viltį, susilpninti tikėjimą. Jie kelia klausimus: „Kodėl Dievas neskuba pagelbėti? Kodėl nepadaro taip ar kitaip?“ Kviesdamas melstis ištvermingai, Jėzus įkvepia vilties ir pasitikėjimo – tinkamu laiku Dievas suteiks reikalingų malonių. Melskis ir nepaliauk.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"