TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Diplomatija be paramos ir be atramos

2009 04 14 0:00

Amerikos užsienio politikoje vyksta reikšmingi pokyčiai. Neliks nepakitę JAV ir Rusijos santykiai, nors nežinia kiek pasiseks juos "perkrauti". Rusija yra įnoringa ir ambicinga šalis, kuri obsesiškai stengiasi kitoms šalims įrodyti savo svarbą ir geopolitinę reikšmę. O lengviausia tai daryti kaišiojant pagalius į Amerikos užsienio politikos ratus. Tad prezidento Baracko Obamos geriausi norai gali likti bergždi.

Pokyčiai JAV politikoje turėtų paveikti Lietuvos diplomatiją. Prezidentas George'as Bushas laikė naujų narių priėmimą į NATO svarbiu tikslu. Lietuvos raginimai skubiai priimti Gruziją bei Ukrainą ir nedaryti nuolaidų Rusijai derinosi su NATO galiūnės nuostatomis. Amerikai nusigręžus nuo G.Busho užsienio politikos, Lietuva nebeturi nei paramos, nei atramos savo "vertybių" politikai. Tai turėtų skatinti Lietuvą peržiūrėti savo Rytų politiką ir pasukti pragmatiškesniu keliu.

Amerikos užsienio politikos pokyčiai jau pastebimi. Pernai balandžio mėnesį Bukarešte NATO aukščiausio lygio pasitarime vyko aštrūs ginčai dėl Gruzijos ir Ukrainos narystės. JAV, Lenkija, Čekija ir Baltijos šalys stipriai palaikė abiejų valstybių kandidatūras. Esą narystės atmetimas ar atidėjimas būtų tolygus veto teisės suteikimui Rusijai. Vokietija, Prancūzija ir kai kurios kitos Vakarų Europos šalys, manydamos, kad nei viena, nei kita kandidatė nepasirengusi šiam žingsniui, priešinosi. Buvo pasiektas kompromisas. Narystė nebuvo suteikta, bet NATO įsipareigojo jas priimti kada nors ateityje.

Kurį laiką optimistai puoselėjo viltį, kad dar 2008 metų gruodį Ukraina ir Gruzija sulauks formalaus kvietimo. To neįvyko. O praeitą mėnesį NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Lietuva liko vienintelė šalis, kuri kelias valandas priešinosi formalių NATO santykių su Rusija atnaujinimui.

Kas pakito? Akivaizdžiai padidėjo NATO šalių nusivylimas abiem kraštais. Nemažą vaidmenį suvaidino tradicinė Europos valstybių nuostata, kad geriau kalbėtis ir derėtis negu vengti pokalbių.

Keičiasi ir NATO šalių požiūris į aljanso užduotis. Grumiasi trys skirtingos sampratos. JAV mano, kad karas su terorizmu yra svarbiausia santarvės užduotis, o pagrindinį pavojų kelia musulmonų teroristai, ne tarybiniai šarvuočiai. Vakarų Europos kraštų siekiai yra tradiciniai ir minimalistiniai - užtikrinti Europos saugumą. Daugelis Rytų Europos valstybių NATO laiko antirusišku aljansu, tad pirmenybę teikia NATO plėtrai į buvusias tarybines respublikas. Kol JAV stipriai palaikė šį siekį, buvo stengiamasi prastumti Gruzijos ir Ukrainos narystę.

Tvirtą Amerikos paramą NATO plėtimuisi lėmė ypatingos aplinkybės, glaudžiai susietos su prezidento G.Busho siekiais ir pasaulėvaizda. Pirma, po 2003 metų G.Bushas suteikė pirmenybę pasipriešinimo Irake nuslopinimui. Nors jo administracija nuolat kalbėjo apie "Al Qaedos" sunaikinimą, Irakas nustelbė karą su terorizmu. Pentagono dėmesys buvo nukreiptas į Irako dykumas, ne į Pakistano kalnus, kur tūnojo Osama bin Ladenas.

Antra, tuometinis gynybos ministras Donaldas Rumsfeldas suskirstė Europą į senąją ir naująją - atseit, į pavargusias ir išsekusias Vašingtoną kritikuojančias Vakarų Europos šalis, ir jaunas, energingas Ameriką remiančias Vidurio ir Rytų Europos šalis - ne dėl Vakarų abejingumo Gruzijai ar Ukrainai, bet dėl Irako politikos. Senoji Europa buvo nukaršusi, kadangi ji priešinosi Irako karui. NATO plėtros klausimas tuomet buvo mažiau aktualus, George'as ir Vladimiras dar buvo artimi bičiuliai.

Trečia, G.Bushas skyrė ypatingą reikšmę demokratijos plėtrai. Jis puoselėjo nepagrįstą viltį, kad Irakas taps demokratijos židiniu Artimuosiuose Rytuose ir kad jo pavyzdžiu seks kitos arabų šalys. G.Bushas sveikino Ukrainos oranžinę ir Gruzijos rožių revoliucijas, tikėdamasis, kad jos suteiks pagreitį visų buvusių tarybinių respublikų demokratėjimui. 2005 metų gegužės mėnesį G.Bushas Tbilisyje tvirtino, kad Gruzija yra laisvės švyturys regionui ir pasauliui.

Prezidentas B.Obama kitaip mato pasaulį. Pagrindinį pavojų Amerikai kelia ne Irako sukilėliai, bet Afganistane ir Pakistane susitelkę talibai bei tarptautiniai džihadistai. Nors amerikiečių kariai bus išvesti iš Irako, jų skaičius Afganistane didės.

B.Obama stengiasi gerinti santykius su Europa, ypač su galingesniais partneriais Vakarų Europoje. JAV ir Europos požiūriai daugeliu svarbių klausimų gerokai skiriasi, tad nereikia laukti ypatingo suartėjimo. Bet B.Obamai svetimas G.Busho ir jo aplinkos polinkis pasaulį suskirstyti į gerą ir blogą - į naująją ir senąją Europą.

Išblėso Amerikos įsitikinimas, kad ji sukurs teisingesnį pasaulį. Demokratijos plėtra bus skatinama, bet atsisakius naivių vilčių, kad lengva ją įdiegti. Nebus skubama rasti nepriekaištingų didvyrių kaip Michailas Saakašvilis, juolab nebus pro pirštus žiūrima į jų veiksmus.

G.Busho politika buvo vienkartinis labai specifinių geopolitinių, ideologinių ir psichologinių veiksnių derinys, kuris nepasikartos. JAV, kaip ir Vakarų Europos šalių dauguma, nustums NATO plėtrą į antrą ar trečią planą.

Santūresnė JAV politika bus labiau tradicinė. Po SSRS žlugimo pirmieji planai dėl NATO plėtimosi buvo kuklūs, ketinta priimti tik kelias Vidurio Europos šalis. Daugelis reiškė abejonių dėl Baltijos kraštų narystės. Bet ypatingas diplomatinis Baltijos valstybių statusas, kai daugelis NATO narių niekada nepripažino jų inkorporavimo į SSSR, ilgainiui nutildė skeptikus. Net Rusija netiesiogiai pripažino šį statusą, santūriai priešinosi jų narystei NATO.

NATO neatsisakys plėtros idėjos ir nepasitrauks iš regiono. Praeitą savaitę tai pabrėžė B.Obama. Pentagonas toliau apmokys Gruzijos karius, reikalui esant parduos ginkluotės. Bet plėtros klausimas bus rimtai svarstomas tik po 10-15 metų.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"