TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dirbi puse etato, bet mokesčius mokėk kaip už visą

2016 05 26 6:00

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK) svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis planuojama apmokestinti mažiausiai uždirbančius žmones. Siūloma „Sodros“ įmokas mokėti nuo visos minimalios mėnesio algos, nesvarbu, ar dirbame puse, ar vos ketvirčiu etato.

Seimo nariai taip tikisi ištraukti iš šešėlio tuos, kurie dirba už mažesnę nei minimalią algą. Tačiau ar nebus priešingai? Juk net 70 proc. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto šešėlinės ekonomikos tyrimo respondentų teigia, jog pagrindinė šešėlio priežastis yra jau ir taip dideli mokesčiai. Į drakonišką darbo santykių apmokestinimą, viršijantį išsivysčiusių Vakarų šalių vidurkį, baksnoja ir tarptautiniai, ir Lietuvos ekspertai.

Tačiau Seimo nariams tai nė motais. Jie atsisako patikėti faktu, kad daugiau kaip 40 proc. mūsų darbo užmokesčio atitenka mokesčiams (savo pajamoms tenkančią mokesčių naštą galite pasitikrinti http://mokumokescius.lt/). Jei būtų įgyvendintas SRDK siūlymas „Sodros“ mokesčius skaičiuoti nuo visos minimalios algos, apmokestinimas mažiau uždirbantiems gyventojams padidėtų nuo 40 iki 70 procentų. Ar tai ištrauktų žmones iš šešėlio, ar priešingai – dar labiau paskatintų slėptis jame?

Kai kurie Seimo nariai sureikšmina iš konteksto ištrauktą detalę, kad apie 10 tūkst. įmonių vadovų dirba už minimalią ir mažesnę algą. Įdomi detalė? Į ją verta pažvelgti atidžiau. Įsivaizduokite, kad įregistravote įmonę, jos veikla dar neįsibėgėjusi, tad neturite nei darbuotojų, nei pajamų. Tačiau oficialiai reikia paskirti direktorių ir mokėti jam atlyginimą. Ką tuomet darysite jūs, įmonės savininkas? Tiesiog skirsite direktoriumi save, nusistatydami kuo įmanoma mažesnį atlyginimą. Juk jums, kaip savininkui, svarbiau, kiek įmonė uždirbs pelno, o ne kokio dydžio algą gausite.

Taigi tie mistiniai „vadovai už minimumą“ – mažų „uabėlių“ savininkai. Jie dažniausiai dirba ir direktoriais, ir vairuotojais. Lietuvoje yra apie 70 tūkst. bendrovių vadovų, ir daugiau kaip pusė jų šeimininkauja įmonėse, kurių metinės pajamos (ne pelnas!) neviršija nė 80 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad per mėnesį jos parduoda prekių ir paslaugų už mažiau nei 6 tūkst. eurų. Ar daug pelno jiems lieka atsiskaičius su tiekėjais, darbuotojais ir sumokėjus mokesčius?

Beje, ir Facebook įkūrėjo Marko Zuckerbergo atlyginimas – 1 doleris. Steve'as Jobsas, „Apple“ bendrovės savininkas, sau irgi mokėjo 1 dolerio algą. Gerai, kad verslą jie plėtojo ne Lietuvoje... Čia šie „nenaudėliai“ būtų iš karto demaskuoti ir varu suvaryti į „Sodrą“, nors mažai tikėtina, jog naudotųsi to fondo paslaugomis. Sunegalavę jie greičiausiai rinktųsi privačius gydytojus, o užtikrintos senatvės viltis taip pat dėtų ne į „Sodros“ pensiją. Nors šios verslo pasaulio garsenybės sukūrė dešimtis tūkstančių darbo vietų ir inovacijų, vos 1 dolerio dydžio darbo užmokestis mūsų šalies įstatymų leidėjų akyse paverstų juos mokesčių vengėjais ir visuomenės priešais.

Kitas Seimo narių argumentas už mokesčių didinimą – neva bus keliama tik darbdavio mokesčių dalis „Sodrai“, todėl darbuotojai jokios žalos dėl to nepatirs. Tačiau darbdavys, samdydamas darbuotoją, vertina visas darbo vietos sąnaudas – ir atlyginimą, ir mokesčius. Nesvarbu, kad dalis „Sodros“ įmokų vadinamos „darbdavio“ įmokomis. Susirgę ar išėję motinystės atostogų išmoką iš „Sodros“ gaunate jūs, o ne darbdavys, ir įmokas į „Sodrą“ sumoka darbuotojas. Tik jis galbūt ne visada tai žino, nes mokestį perveda darbdavys, kaip ir gyventojo pajamų mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vertinant pagal šią „logiką“ išeitų, kad gyventojai Lietuvoje apskritai yra neapmokestinami.

Vis dėlto kai kuriomis aplinkybėmis didesnės „Sodros“ įmokos nuo pusės atlyginimo nebūtų prasta mintis. Pirma, jei to norėtų pats žmogus, antra, jei senatvės pensija tiksliai priklausytų nuo to, kiek esi sumokėjęs. Tokiu atveju kai kurie darbuotojai galbūt norėtų mokėti „Sodrai“ daugiau, kad gautų didesnę pensiją. Taigi, jei šis fondas iš tiesų veiktų kaip draudimo sistema, tai būtų logiškas pasiūlymas. Tačiau „Sodra“ tėra perskirstymo mašina, tad žmogus, per visą gyvenimą sumokėjęs 166 tūkst. eurų, gaus 400 eurų pensiją, o sumokėjęs 45 tūkst. eurų, – 200 eurų pensiją. Todėl mokėti į „Sodrą“ dideles įmokas paprasčiausiai neapsimoka. O jei norime teisingesnės pensijų sistemos, reikėtų atkurti ryšį tarp įmokų ir išmokų, o ne kelti mokesčius mažiausiai uždirbantiems gyventojams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"