TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Diskusiją apie mokesčius teks koreguoti

2012 10 11 8:28

Artėjančių rinkimų debatai neapeina, žinoma, mokesčių temos. Ši tema amžina, kaip ir mokesčių sistemos reformos.

Mūsiškė diskusija apie mokesčius truputį persisukus, nukreipta iš visiems tinkamų knygų perkeltais bėgiais. Joje apeinamas vienas gan mįslingas mūsų mokesčių sistemos elementas - turime kai kur nedaug nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio besiskiriančius mokesčių tarifus, bet mokesčiais (kartu su socialinio draudimo įmokomis) surenkame mažiausią ES šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį - vos 27 proc. (ES vidurkis - 38 proc.; 2010 metų duomenys).

Taigi, net pagal mūsų kuklų BVP nepasistengiame papildyti iždo dar bent 12 mlrd. litų. Skiriamės net nuo "sesės" Estijos - joje biudžeto mokestinės pajamos siekia 34 proc. BVP.

Bandyta tai aiškinti pernelyg aukštais mokesčių tarifais - jei būtų mokesčiai mažesni, tai esą rečiau kas vengtų juos mokėti.

Tačiau fizinių asmenų pajamų ir įmonių pelno mokesčių tarifai Lietuvoje kaip tik yra vieni mažiausių visoje ES - kaip ir dera šaliai, kurios valdžia įsitikinusi, kad kapitalo investicijų mastą lemia tiesioginių mokesčių lygis. Didesni mokesčių tarifai esą ne tik atgraso investicijas, bet ir skatina šešėlinę ekonomiką - verslo žmonės esą dėl to ima vengti mokėti mokesčius.

Kai kuriais tyrimų duomenimis, šešėlinė (tai yra - informacijos apie ūkinę veiklą neteikianti ir mokesčių išvengianti) ekonomikos dalis Lietuvoje sudaro 29 proc. BVP; ES vidurkis - 15 procentų.

Tačiau daugkartiniai tyrimai neranda koreliacijos tarp mokesčių vengimo (šešėlinės ekonomikos mastų) ir mokesčių tarifų dydžio.

Ėmęsi statistikos duomenų analizės nesunkiai nustatysime ir nustebsime, kad yra netgi priešingai: kuo didesni mokesčių tarifai, tuo mažesnė šešėlinė ekonomika (Šiaurės šalių pavyzdys). Ir priešingai.

Tie patys tyrimai rodo du tikruosius ir esminius šešėlinės ekonomikos (taigi, ir mokesčiais nesurenkamos BVP dalies) veiksnius: gyventojų mokestinę etiką ir mokesčių administravimo lygį.

Kitais žodžiais tariant, nepakankamas mokesčių surinkimas arba, kas yra tas pat, šešėlinės ekonomikos santykinis iškerojimas priklauso nuo, pirma, galimybės teikti mokesčių tarnybai klaidingą informaciją arba išvis jos neteikti ir, antra, noro pasinaudoti tokiomis galimybėmis. Šie du dalykai ir turėtų būti esminiai mūsų mokesčių sistemos vertinimo ir jos reformų darbotvarkės klausimai.

Yra ir kita svarbi priežastis, dėl kurios mūsų iždas sulaukia mažiausiai visoje ES mokestinių pajamų - tai palyginti trumpas mokesčių sąrašas. Mes neturime nei nekilnojamojo turto (išskyrus komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą) mokesčio, nei automobilių registravimo mokesčio, neapmokestinamos pas mus ir rezidentų pajamos už indėlius (palūkanos).

Labai gerai, kad turime itin paprastą (palyginti su senesnės demokratijos šalimis) mokesčių sistemą. Tačiau būtina nepamiršti, kad kai kurių mokesčių nebuvimas mažina potencialią bendrą mokesčių naštą.

Mažiausia Europoje mokestinių pajamų dalis biudžete reiškia palyginti mažiausią valstybės įsikišimą į šalies ekonominių išteklių naudojimą.

Juk tie 27 ir 38 proc. (atitinkamai Lietuvos ir visos ES mokestinių biudžeto pajamų dalys) reiškia, kad ES fiziniams ir juridiniams asmenims patiems paliekama tvarkytis su vidutiniškai 62 proc. šalies metinio produkto, o mūsų šalyje pirminiai pajamų gavėjai vienasmeniškai sprendžia net 73 proc. metinio produkto vertės naudojimo reikalus.

Žymia dalimi tai objektyvu - palyginti žemas BVP lygis neleidžia siekti ES vidurkio iš biudžeto finansuojamose šalies administravimo, viešosios tvarkos, gynybos, švietimo, sveikatos apsaugos srityse. Tokiose valstybėse didesnė BVP dalis skiriama pirmaeilės reikmės dalykams - šeimų išlaidoms maistui, drabužiams, būstui ir transportui bei firmų išlaidoms tobulinti ir plėtoti veiklą.

Tiems, kurie norėtų išvardytose srityse didesnių mastų ir geresnės kokybės, priminsiu apie valdžios galimybes tai daryti: 2010 metais mokesčiais į biudžetą mes surinkome 7,5 mlrd. eurų, o Liuksemburgas (šešis kartus mažiau gyventojų nei Lietuvoje) - 15,3 mlrd. eurų; Danija (5,5 mln. gyventojų) surinko 114 mlrd. eurų.

Jei surinktume ne 27, bet bent tuos vidurkio 38 proc. BVP, visos tos sritys gautų papildomus 12 mlrd. litų.

Bet ir tendencija, ir viešosios politikos kryptis turėtų būti aiški - didėjant nacionalinėms pajamoms viešiesiems, bendriems poreikiams tenkinti skirta BVP dalis turi didėti. Mes negalime pasitenkinti esamu gynybos, viešosios tvarkos, švietimo, sveikatos apsaugos, bevaikių senelių ir betėvių vaikų globos lygiu. Vis labiau patenkindami savo būtiniausius poreikius turėsime tiems reikalams skirti didėjančią dalį sukuriamų pajamų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"