TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Doros matuoklis ir kam Lietuvoje reikalingi vyrai

2014 02 12 6:00

Prieš 10 metų, vertinant Lietuvos politikų (vieno politiko) paklusnumą įstatymams ir priesaikai, buvo nustatytas atskaitos taškas – Konstitucijos dvasia.

Nuo dabar valstybinių pensijų, bet tik antrojo laipsnio ir tik pensinio amžiaus sulaukusioms moterims, išauginusioms (pagimdžiusioms ar įvaikinusioms) ne mažiau kaip penkis vaikus, skyrimo tvarką nusako kitas teisės aktuose įtvirtintas terminas – nepriekaištinga dora. Beje, ne moterų, bet jų pilnamečių ir kartais net pačių jau pensininkų vaikų dora. Kriterijai – migloti. Įgalioti doros teisėjai ne savo valia – seniūnai, kaimuose motinas ir jų vaikus pažįstantys, miestuose kartais ir visai ne, vieni gailestingi, kiti galbūt turintys nuoskaudų.

Būtent seniūnai, iki šiol privalėję rūpintis, ar tvarkingos jiems patikėtos apylinkės, ir galėję pasakyti „nu nu nu“ vietos latrui Petreliui - taurelės iš rankų nepaleidžiančiam, bet už ją sąžiningai atidirbančiam vietos ūkininkui ar viešajai visuomenės naudai, niekada nė musės nenuskriaudžiančiam ir visada kartu su buteliu perkančiam pigiausių ledinukų visiems kaimo vaikams, dabar turės imtis didžiojo inkvizitoriaus vaidmens. Pasitelkę Dekalogą, senųjų ir moderniųjų laikų filosofų foliantus, pasisėmę kriminalistikos ir gal net kontržvalgybos žinių, turės įvertinti Petrelio dorą. Nes kitaip šio senutė motina, kartu su netikusiu, bet viso kaimo mylimu Petreliu užauginusi dar keturis tikusius, tai yra negeriančius ir oficialiai dirbančius, vaikus, negaus nuo šių metų numatytos valstybinės pensijos – 400 litų, kuriuos ikikrizines algas pirmiausia sau atkūrę Seimo nariai po penkerių metų diskusijų pagaliau su mėsa atplėšė nuo kraujuojančios širdies.

Tai doras vaikas tas 60 metų Petrelis ar ne? Kad geria, kad latras – tai nedoras. Bet visas kaimas pasirengęs važiuoti į Vilnių ir po Seimo langais prisiekti, kad doras, kad motinos niekada nemušęs, kad savo vaikus kaip sugebėjęs, taip auklėjęs, kad darbo nesikratęs, kad žmogui gerą žodį visada rasdavęs. Gal vis dėlto doras? Tuo filosofiniu požiūriu, siūlančiu žvelgti į sielą, o ne į žemiškus darbus. Jeigu seniūnas taip pat doras, irgi – tuo pačiu dvasios požiūriu, tai apibūdins Petrelį kaip gerai išauklėtą. Ir jo 80-metė mama gaus keliais šimtais litų daugiau.

Kitu atveju – nebuvo papildomų pinigų ir nebus. Nes juos gaus kitus vaikus, kartu ir poną Joną - dirbantį, mokesčius mokantį, viešumoje niekada nešlitiniuojantį, tik namie diržu ar kumščiais žmoną ir paklaikusius vaikus nuolat auklėjantį – išauginusi motina. Kol apie auklėjimo procesą nesužino policija, ponas Jonas – doras žmogus, nors kartais gal kumščiu mosteli ir motinos, drįstančios pavirkauti, kad „taip elgtis savo vaikų neauklėjau“, panosėje. Jeigu seniūnas žino apie Jono vykdomą auklėjimą, ar jis duos pažymą apie gerai išauklėtą vaiką? Jeigu drąsus, neduos, ir paskui bus ilgai pono Jono tampomas po teismus, nes oficialių smurtavimo įrodymų seniūnas neturi. Tada nusispjaus ir patvirtins, kad ponas Jonas – pats doriausias žmogus apylinkėse. Ir tai padarys kiti seniūnai, pasimokę iš svetimo pavyzdžio, nes tik kvailiai, sako, vis mina ant to paties grėblio.

Arba dar, tarkime: penki vaikai dori ir pagal sąžinę, ir pagal teisės aktus. Ir dirba, ir mokosi, ir savo šeimoms bei aplinkiniamas – tikras džiaugsmas. Ir seniūnai mielai parašytų tai patvirtinančią pažymą. Tik va, po savo stogu juos laikiusi (pasakyti "auginusi ir auklėjusi" liežuvis neapsiverčia), atsiprašant, motina nuo jaunystės iki senatvės uliojo smagiau už latrą Petrelį, vietoj duonos vaikams pirko sau lūpdažį, vietoj pieno – butelį kavalieriams, tik kažkaip praslydo pro socialinių darbuotojų tinklus, nepaleido iš namų atžalų ar, tikriau, pašalpų už juos. Štai ir priklausanti pensija be jokių kliūčių.

Šituo chaotišku įstatymu, vienus žmones – seniūnus, taip pat charakteristikas turėsiančius rašyti darbdavius, socialinius darbuotojus ir panašiai – paverčiančiu teisėjais ar net budeliais, kitus – vaikus ir jų motinas – priverčiančiu išsirengti nuogai aplinkinių akivaizdoje, įstatymų leidėjai pažengė toliau nei diktatoriška Sovietų Sąjunga. Toje totalitarinėje valstybėje motinos atsakydavo už nepilnamečius – tai yra auklėjimui dar pasiduodančius - vaikus. Paskui krūvį perimdavo darbo kolektyvai ir Centro komitetas.

Nepriklausomos Lietuvos įstatymų leidėjų pastangomis gausų vaikų būrį užauginusios motinos nuo žmogaus statuso nužemintos iki patelės, kurios vertė nusakoma tik palikuonių kokybės požiūriu. Gera vada buvo – motiną paskatins kaulu ar litais, išaugo vienas su defektu – patelė brokuota, paskatinimo neverta.

Tuo pat metu įstatymas apibrėžė ir šeimos vyro vienintelę – reprodukcinę – funkciją. Kur šiame įstatyme tėvas, kartu su motina išugdęs dorus vaikus? Nėra tėvo. Lyg niekada ir nebuvo. Priimant įstatymą balsų dauguma prieš šešerius metus, jo pasigedo vienintelis anksčiau Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai (paskui susijungusiai su Tėvynės sąjunga) priklausęs parlamentaras – Povilas Jakučionis. Kiti, net aktyvūs tradicinės šeimos gynėjai, tėvo vaidmenį dorai auklėjant vaikus nutylėjo.

Štai jums ne idealistinis, bet įstatyminis šeimos modelis: tėvo vertė – niekinė, motinos – vertinama būsimų palikuonių kokybe. Indeksą nustato įstatymų leidėjai. Reikia manyti, visų jų motinos, jeigu būtų daugiavaikės, nesusidurtų su sunkumais vertindamos Seime sėdinčių vaikų dorą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"