Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Dovanojimo džiaugsmas

 
2015 12 26 6:00

Ar teko matyti vaiką, demaskavusį mistinį barzdočių? Man – taip. „Tu pavogei Kalėdų Senelio idėją!“ – įniršusio aštuonmečio žvilgsnis pakirto kojas. Žinau, ūgtelėjus mažiesiems, privalu rinktis kokybiškesnę maskuotę. Trauma abipusė: kelerius metus turėjau teisintis, kodėl to nepadariau.

Neverta vaikams meluoti apie Kalėdų Senelį. Melas yra melas, nesvarbu, kokiu kostiumu ir blizgučiais jis papuoštas. Paprasta tiesa: dovanų kiekis persiverčiant kalendoriui nepriklauso nuo to, ar dvylika mėnesių buvai „geras“. Tai lemia artimųjų meilė ir materialinė padėtis. Be to, reikia mylėti ne vien geruosius.

Norint pradžiuginti aplinkinius, nebūtina sintetinė barzda ir nenatūralus „O-ho-ho!“. Žarstytis dovanomis tik per Kalėdas – nepateisinamo šykštumo išraiška. Gimėme skleisti Gėrį, tad kam laukti, kol ant nukirstų eglučių susiūbuos plastikiniai kiškučiai? Širdyje visi nešiojamės neišsenkantį dovanų maišą. Keičiantis metams pravartu prisiminti prasmingos labdaros akimirkas.

Vingio parke penkiolikmetė sušuko draugei: „Eik tu...!“ Pasidomėjau, ar autorei reikia išversti, ką tai reiškia? Atsakė, kad reikia. Išverčiau. Dovanojau jai Kultūrą.

„Dėde, nupirk cigarečių“. Nepirksiu. „Šaunuolis!“ Dievinu mažamečių ironiją. Dovanojau jam Sveikatą.

Judrioje gatvėje moteris vairavo maigydama planšetę. „Tai kaip gi tu, ponia, vairuoji?!“ Sostinei dovanojau nesudaužytą viešojo transporto stotelę.

Šiemet nevežiau senų automobilio padangų į mišką. Lietuvai dovanojau švaresnę Gamtą.

Nustojau pirkti degalus rytietiškame degalinių tinkle. Dovanojau Vladimirui savo sankcijas.

Turgavietėje žavėjausi beriamomis pagyromis didžiajam vadui, jo „antifašistinei“ politikai Ukrainoje ir netrukus eurą pakeisiančiam rubliui. Prisirijusiems propagandos dovanojau dar vieną galimybę integruotis.

Tėviškės kariuomenei skyriau 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Kraštui ginti dovanojau šovinį.

Neemigravau. Politikams dovanojau garsiakalbį teigti, kad mūsų šalyje įmanoma normaliai gyventi.

Neliaupsinau desovietizuoto Žaliojo tilto. Okupantų ideologiją spinduliuojančias statulėles reikėjo pašalinti, o ne „laikinai nukelti dėl jų avarinės būklės“. Džiūgaujantiems patriotams dovanojau gabalėlį savigarbos.

Niekam nedaviau kyšio. Geriau nupirksiu daugiau dovanų namiškiams.

Galima būtų tęsti, bet nekuklu. Dar apkalbės kur nors prie parduotuvės. Be to, yra kur kas dosnesnių žmonių. 2016-aisiais jie visi eis į rinkimus. Labai kruopščiai rinksiuosi, ką rinkti. Tai bus dar viena mano dovana.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"