TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Draudimais mažai ką laimėsi

2013 03 12 5:12

Vilniaus miesto taryba nutarė, kad nacionalistai kovo 11-ąją gali savo eitynes rengti tik Upės gatvėje, o ne Gedimino prospekte, Pilies ar Didžiojoje gatvėse. Dėl nutarimo dar galima ginčytis, bet ne dėl valdžios negebėjimo laiku priimti deramus sprendimus, susijusius su piliečių susirinkimo laisve.

Vilniaus meras Artūras Zuokas pažymėjo, kad Upės gatvė ateityje "bus pagrindinė vieta tokio pobūdžio eitynėms". Klausiamas, ar tai reiškia, kad demonstracijų Gedimino prospekte nebus leidžiama rengti nei nacionalistams, nei gėjams, nei socialdemokratams, A.Zuokas numykė, kad "šiandien pagal galiojančią tvarką yra taip. Be abejo, jeigu tvarka keisis, matyt, bus kitaip... Kiekvienas renginys ir jo organizatoriai turi tam tikrą specifiką bei tam tikrą reglamentą, įskaitant ir saugumo reikalavimus. Taigi, atsižvelgiant į renginį, jo dydį, yra parenkama vieta". Kitaip tariant, nėra nustatytos tvarkos, nėra jokių galiojančių reglamentų ar taisyklių, viskas priklauso nuo Vilniaus tarybos narių geros ar blogos nuotaikos tomis dienomis, kai priimami sprendimai. Neva gyvename teisinėje valstybėje, joje aiškios taisyklės galioja visiems, ir nėra kalbų apie kiekvienų eitynių "tam tikrą specifiką ir tam tikrą reglamentą".

Jau daugiau nei ketverius metus nesutariama dėl eitynių, kad ir kas jas rengtų - nacionalistai ar gėjai. Kur jas galima rengti ir kokiomis aplinkybėmis? Nei Vilniaus taryba, nei ankstesnė Vyriausybė nesiteikė priimti principinių nutarimų, o tenkinosi laikinais, ad hoc sprendimais, nors akivaizdu, jog eitynių klausimas neišnyks.

Eitynės yra intymiai susijusios su minties ir susirinkimo laisve, kurią užtikrina Lietuvos Konstitucija, pabrėždama, kad negalima "tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu" varžyti esminių teisių. Eitynės ir demonstracijos nėra slapti uždaros sektos adeptų susirinkimai, kur pašaliniai nepageidaujami. Eitynės rengiamos miesto centre, pagrindinėse gatvėse, siekiant žmonių, valdžios ir žiniasklaidos dėmesio. Demonstracijos ir mitingai rengiami prie Seimo, Vyriausybės rūmų, prezidentūros, nes piliečiai turi teisę reikšti savo mintis ten, kur jie bus matomi ir girdimi.

Paskutiniais okupacijos metais valdžia leisdavo Lietuvos laisvės lygai rengti mitingus nuošaliame Kalnų parke, tuo užtikrindama, kad praeiviai neišgirs valdžiai nemalonių minčių. Šiuo požiūriu Upės gatvė nesiskiria nuo Kalnų parko. Vieninteliai praeiviai - bėgikai ir savo šunis vedžiojantys žmonės. Gaila, kad homofobams ir politinio korektiškumo cerberiams leidžiama primesti savo valią valstybei.

Reikia lygybės ir maksimalios pagarbos susirinkimo ir žodžio laisvei. Lygybės tikrai nėra. Neabejoju, jog socdemai gautų leidimą gegužės 1 dieną rengti eitynes Gedimino prospekte, kad nebūtų ribojamos kitų pagrindinių partijų pastangos rengti mitingus ten, kur jos nori. Kita vertus, lygybė nėra absoliuti ar vienintelė vertybė. Jei būtų nutarta Gedimino prospekte drausti visas eitynes, visų Lietuvos piliečių minties ir susirinkimo laisvė būtų nepagrįstai ribojama.

A.Zuokas minėjo saugumo reikalavimus kaip galimą priežastį nevienodai traktuoti demonstrantus. Svarbūs du momentai. Pirma, Lietuvoje demonstracijos ir piketai yra taikūs, didesnio smurto proveržio būta 2009 metų pradžioje prie Seimo rūmų. Antra, galima skirti išskirtinę vietą eitynėms, jei manoma, kad jų dalyviai patys griebsis smurto. Bet jei tikėtina, kad jie bus smurto aukos, o ne smurtautojai, valdžia privalo užtikrinti jų saugumą įprastoje eitynių vietoje.

Gali būti išimčių. Valstybinių švenčių proga gal ir galima būtų riboti eitynes ir demonstracijas, neleisti jų rengti pagrindinėje miesto aikštėje ir gatvėje. Tai pateisintų draudimą žygiuoti Gedimino prospektu, bet ne Pilies ar Didžiąja gatvėmis.

Išimtį galėtų pateisinti grėsmė valstybei, jei pradėtų įsitvirtinti antidemokratiškos jėgos. Lietuvoje radikalioms dešiniosioms partijoms nesiseka. Jos ne kartą neįveikė 5 proc. barjero, o per 2012 metų Seimo rinkimus gavo šiek tiek daugiau nei 1,5 proc. balsų.

Šiuo požiūriu Lietuva atrodo lyg politinio nuosaikumo oazė. Per pastarąjį dešimtmetį radikalios dešiniosios partijos, kurios atkakliai priešinasi imigracijai, kalba apie Europos islamizacijos grėsmę, pasiekė nemažų pergalių Skandinavijos šalyse ir Olandijoje. Suomijoje "Tikrieji suomiai", Danijoje Liaudies partija, Norvegijoje Pažangos partija, Olandijoje Laisvės partija laimi daugiau negu 10 proc. balsų, net ksenofobiška Švedijos demokratų partija per 2010 metų rinkimus surinko beveik 6 proc. rinkėjų balsų.

Negalima nacionalinio susivienijimo "Už Lietuvą Lietuvoje" vadinti nacistiniu, ksenofobišku ar ekstremistiniu. Gintaro Songailos pažiūros man yra svetimos, net atgrasios, bet absurdiška jį vadinti neonaciu ar rasistu. Nacionalistinėse eitynėse dalyvauja neonaciai ir jų gerbėjai, bet jie nesudaro dalyvių daugumos.

Idėjų kovos nelaimėsi draudimais. Tai supranta prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri siekia paveikti, o ne tik smerkti eitynių dalyvius. Pasak prezidentės, nieko bloga, jei "jaunimas nori parodyti meilę Lietuvai gatvėse, neskriausdamas kitų, be įžeidžiančių šūkių". Ji ragina jaunimą daugiau reikšmės skirti šūkiui "Lietuviai - Lietuvai" negu šūkiui "Lietuva - lietuviams" ir įsisąmoninti, kad "kiekvienas pilietis, mylintis Lietuvą Tėvynę, čia gimęs, gyvenantis, dirbantis jai, yra vienodai brangus".

Sveikintinos tokios iniciatyvos kaip Lietuvos žydų bendruomenės sprendimas švęsti Kovo 11-ąją sinagogoje. Buvusių getų kalinių ir koncentracijos stovyklų sąjunga pažymi: "Likome gyvi, nes mus išgelbėjo Lietuvos žmonės, todėl labai branginame mūsų krašto nepriklausomybę. Tik po Kovo 11-osios vėl pasijutome laisvi." Kuo daugiau tokių renginių, tuo geriau.

Nacių gerbėjai dar nesupranta, kad jei jų didvyriai būtų laimėję karą, negirdėtume šūkio "Lietuva - lietuviams". Nebūtų Lietuvos, nes didesnė jos teritorijos dalis būtų tiesiogiai inkorporuota į Reichą. Čia nebūtų ir lietuvių. Naciai juos laikė rasistiniu požiūriu menkaverte tauta, tad ketino daugelį perkelti už Uralo. Arba bent tuos, kurių anksčiau neišžudė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"