Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Du Miunchenai. Tokie skirtingi

 
2017 02 21 6:00

Praėjusį savaitgalį Miunchene vyko vienas svarbiausių tarptautinės politikos įvykių – 53-ioji metinė saugumo konferencija. Į ją paprastai atvyksta šalių vadovai, užsienio bei gynybos ministrai, saugumo politikos ekspertai. Miunchene aukščiausiu lygiu įvertinama tarptautinės politikos situacija ir brėžiama prasidėjusių metų vizija.

2017-ųjų Miuncheno konferencijos laukta su didele viltimi ir su nerimu. Baltijos šalyse – taip pat. Nerimo nuotaikas skatino kalbos, kad įvykdęs Krymo aneksiją bei sukėlęs karą Rytų Ukrainoje Vladimiras Putinas ir JAV prezidentu tapęs Donaldas Trumpas gali siekti „didžiojo susitarimo“, kuriuo remiantis Europa vėl būtų padalyta į įtakos zonas, tikintis didesnio savitarpio supratimo kituose pasaulio regionuose. Pavyzdžiui, kraštuose šalia Viduržemio jūros.

Toks „didysis susitarimas“ ne vienam ekspertui priminė senąją praktiką dalyti pasaulį į atskirų šalių įtakos sferas. Vienas tokios politikos pavyzdžių buvo 1938 metų Miuncheno konferencija, kai Vakarų lyderiai bandė apmalšinti Adolfo Hitlerio revizionistines, revanšistines nuotaikas, sutikdami, jog šis ką nori gali daryti ne tik aneksuotoje Austrijoje, bet ir Sudetų krašte, o paskui ir visoje Čekoslovakijoje.

Visi žinome tokios politikos, kaip ir vėliau pasirašyto 1939 metų Vokietijos ir Rusijos susitarimo, įgavusio Molotovo-Ribentropo pakto pavadinimą, pasekmes. Agresoriaus nesustabdysi darydamas nuolaidų. Jis jų reikalaus vis naujų, kol sukels karą.

Pastarąjį dešimtmetį revanšo ir revizionizmo nuotaikomis ėmė gyventi Rusija. Jos vadovai V. Putinas ir Dmitrijus Medvedevas, pasikeisdami jau beveik 20 metų tarsi savo asmeninį dvarą valdantys Rusiją, 2008 metais dalį teritorijos atplėšė nuo Gruzijos, o nesulaukę jokios atsakomybės už šį nusikaltimą 2014 metais ėmėsi ir Ukrainos. Kremliaus politikai (kaip A. Hitleris 1938 metais arba „Islamo valstybės“ lyderiai šiandien) tvirtina, kad praeityje jų šalį nuskriaudė „blogi politikai“ ir Vakarai, todėl jie turi teisę atitaisyti istorinę skriaudą atsiimdami teritorijas, kurias laiko savomis.

Mažai kas pasaulyje atkreipia dėmesį, kad prieš 10 metų (taip pat Miuncheno saugumo konferencijoje) pasakyta garsioji V. Putino kalba, savo retorika nukreipta prieš „blogus Vakarus“, nedaug skiriasi nuo „Islamo valstybės“ lyderių kalbų.

O su A. Hitleriu Kremliaus lyderio V. Putino veiksmus lygina ne tik kai kurie Vakarų politikai bei apžvalgininkai, bet ir mėgstantys Rusijos valdžiai įtikti vietos politologai, tokie kaip Andranikas Migranianas. Jam priklauso žodžiai apie V. Putiną kaip gerąjį Hitlerį, kurių vėliau ir Kremlius, ir pats A. Migranianas labai išsigando.

Tačiau juos verta prisiminti. Juo labiau įvertinant kalbas apie galimą naują „didįjį susitarimą“, kurių netrūko pastaraisiais mėnesiais. A. Migraniano teigimu, jeigu A. Hitleris nebūtų ėmęsis holokaustu virtusio žydų genocido, o būtų apsiribojęs tik istorinių Vokietijos žemių, neteisėtai atplėštų nuo šios valstybės, susigrąžinimu, jis būtų įėjęs į istoriją kaip didysis Vokietijos politikas. V. Putinas irgi siekia būti didis.

Lietuvai, kaip Vakarų pasaulio pasienio su Rusija valstybei, ir mūsų partneriams Europoje beliko tik svarstyti, kur gali baigtis teritorinės V. Putino ambicijos. Kas žino, ar asmuo, rusų istorinėmis žemėmis pavadinęs Krymą (kurį Jekaterina II atėmė iš turkų) ir Donbasą (kolonizuotą ir Vakarų pramonininkų: Donecke ir kitur Donbase įmones statė vakariečiai, atplukdę jas laivais iš savo šalių ir ten tik sumontavę), istorinėmis Rusijos žemėmis vieną dieną nepavadins ir krašto, carinės Rusijos laikais vadinto Severo-Zapadnyj kraj, ir į jį taip pat nepareikš savo teisių.

Lietuva, skirtingai nei Gruzija ir Ukraina, – NATO narė, bet Aljanse svarbiausią vaidmenį vaidina JAV. Kaip tik joms Rusija ir siūlė dalytis Europą į įtakos sferas. O iš naujojo JAV vadovo lūpų jau pasigirdo ir Kremliaus ausiai mielų kalbų apie „atgyvenusią NATO“. Todėl net naujametinėse Rusijos televizijos laidose (jas vėliau buvo galima pamatyti internete) skambėjo dainelės apie „savą“ D. Trumpą.

Vakarų pasaulis, taip pat ir Europos Sąjunga, yra gana nusilpęs, vis stipriau skalaujamas populizmo bangų. Ar toks pasaulis gali atsilaikyti prieš revanšistinę ir revizionistinę Kremliaus politiką, net jei ir rastų jėgų atsispirti panašius siekius skelbiančiam islamistų revizionizmui? Juk viena priežasčių, kodėl įsigalėjo A. Hitleris, buvo nusilpęs Vakarų pasaulis.

Žinia iš Miuncheno praėjusį savaitgalį suteikė vilčių. Ir JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as, ir gynybos ministras Jamesas Mattisas sakė, kad Vašingtono politikai NATO yra svarbi, tačiau partnerius Europoje jie paragino daugiau lėšų skirti gynybai. Tai yra suprantama, NATO svarbą akcentavo ir Europos lyderiai, įskaitant Angelą Merkel.

Miuncheno konferencijos išvakarėse iš pareigų už pernelyg glaudžius ryšius su Rusijos diplomatais bei melą buvo atleistas vienas Kremliui artimiausių pareigūnų, dabar jau buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Flynnas. Praėjusią savaitę iš Baltųjų rūmų spaudos atstovo lūpų nuskambėjo ir Kremliui labai netikėtas pareiškimas, kad Rusija privalo grąžinti Krymą Ukrainai.

Todėl euforijos nuotaikas Maskvoje keičia kaltinimai Vašingtonui „rusofobija“. Lyg burtų lazdele mostelėjus ir televizijoje neliko kalbų apie savą ir gerą D. Trumpą. O užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šį savaitgalį Miunchene kalbėdamas apie „postvakarietišką pasaulį“ pasirodė esąs vienišas. Juolab kad visi supranta, kaip keistai atrodo, kai apie pagarbą suverenumui kalba atstovas šalies, kuri pati pažeidė tarptautinę teisę aneksuodama kitos valstybės teritoriją.

2017 metų Miunchenas parodė, kad 1938-ųjų Miuncheno normos yra nepriimtinos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"