TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Du visuomenės keliai artėjant rinkimams

2014 02 04 6:00

Iki prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų liko tik kiek daugiau nei trys mėnesiai. Ką per šį laiką gali padaryti aktyvi Lietuvos visuomenės dalis ir ta, kuri iki šiol nebuvo aktyvi, bet norėtų, kad mūsų valstybėje būtų daugiau gero negu blogo?

Yra du galimi keliai. Vienas - mobilizuotis aktyviems piliečiams ir susibūrus į kokią nors vieną komandą mesti iššūkį vadinamosioms sisteminėms ar parlamentinėms partijoms. Stimulą susiburti pirmiausia duoda rinkimai į EP. Jau įprasta, kad ten siekia patekti ne tik tie, kurie domisi europine politika, bet ir tie, kuriuos labiausiai vilioja milžiniška alga. Jeigu Lietuvai ten būtų skirta dar daugiau vietų, EP iš mūsų šalies tiesiog susiurbtų visą politinį elitą.

Kai kam atrodo, kad ir iš visuomenininkų suburtam dariniui mūsų įstatymai tam dabar yra palankūs. Bet tai - klaidingas įspūdis. Netrūksta įstatymų, pastatančių visuomenininkus ar mažų partijų veikloje dalyvaujančius asmenis į nelygiavertę padėtį.

Kiekvienam dariniui, jeigu jis nevienadienis, svarbi ir idėja. Galbūt įmanomas kai kurių piliečių susitelkimas aplink referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo. Bet aplink jį susibūrė labai skirtingų interesų žmonės. Galbūt jie ir gali susitarti dėl bendro politinio sąrašo, tačiau kažin ar pajėgtų rasti sąlyčio taškų dėl tolesnės bendros veiklos.

Visiškai kita situacija yra dėl prezidento rinkimų. Pagal Konstituciją prezidentas negali dalyvauti jokios partijos veikloje. Todėl jeigu visuomenininkai, mažų politinių partijų atstovai būtų pajėgę susitelkti iškeldami vieną kandidatą, galėjo rastis alternatyva dabartinio politinio elito kandidatams.

Tačiau prezidento rinkimų suderinimas kartu su EP rinkimais labai apsunkino šios idėjos įgyvendinimą. Kiekviena partija, esanti Seime ar ne, ir koks nors visuomenininkų susivienijimas (gal net ne vienas) kels kandidatų į EP sąrašą, kuriame dažniausiai bus ir kandidatas į prezidentus. Prezidento rinkimai sudaro daug geresnę galimybę pasireikšti viešojoje erdvėje nei mažai ką dominantys rinkimai į EP. Tikėtis, kad visuomenininkai ir mažųjų partijų atstovai gali iškelti vieną kandidatą prezidento rinkimuose, matyt, neberealu.

Tai rodo ir įvykių eiga: mažosios partijos kelia kandidatus ir į EP, ir į prezidentus. Prezidento rinkimuose visi jie susikaus ir su visuomenės kandidatais, jeigu tokie bus iškelti.

Todėl verta pagalvoti, ar nėra kito visuomenės dalyvavimo valstybės gyvenime kelio, kuris, jeigu jam būtų pritarta, gali būti vertas susitelkimo. Manau, kad toks kelias yra. Tai sąžiningi rinkimai siekiant, kad visi piliečiai gautų išsamią informaciją apie rinkimų dalyvius.

Juk artėjant rinkimams žiniasklaida vis labiau užleis savo erdvę kandidatams, kurie turi pinigų nusipirkti dėmesį. Ar tais pinigais nesiekiama paslėpti nuo rinkėjų informacijos apie kandidatų galimas nedorybes ir parodyti juos angelais?

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neturi pajėgų, o gal ir noro taip stebėti rinkimų kampaniją, kad jie būtų maksimaliai sąžiningi ne tik rinkimų dienomis, bet ir jiems artėjant. Iki šiol nėra įstatymų, priverčiančių kandidatus pateikti išsamią informaciją apie save, sukaupto turto šaltinius, atsakomybės už melagingos informacijos teikimą.

Vis dar tarsi pro pirštus žiūrima, kiek viešosios erdvės gavo vienas ar kitas kandidatas, partija, nėra reikiamos analizės šiuo klausimu, taip pat ne iki galo aišku, ar kandidatų pateikiama informacija apie lėšas, išleistas rinkimams, atitinka realybę. Nėra instrumentų, įpareigojančių kandidatus atsakyti į visus klausimus, kurie rūpi rinkėjams. Neaišku, kaip realybėje įgyvendinama ir VRK suteikta teisė, bendraujant su kitomis valstybės institucijomis, surinkti ir pateikti rinkėjams visą būtiną informaciją.

Jeigu VRK tam neturi pajėgų, čia ir galėtų atsiverti reali galimybė bendradarbiauti visuomenei ir valstybės institucijai. VRK veikloje neišvengiamai atsispindi ir partijų, delegavusių savo atstovus į šią komisiją, interesai. O visuomenės interesas būtų užtikrinti maksimalų nešališkumą, pateikiant informaciją apie kandidatus.

Jei VRK galėtų priimti ištiestą visuomenės ranką, užtikrinant maksimaliai sąžiningą rinkimų kampaniją, įvairioms visuomeninėms organizacijoms atstovaujantys aktyvūs piliečiai galėtų susiburti ir suformuoti grupę ,,Už sąžiningus rinkimus“. Į ją galėtų patekti ne tik aktyvūs visuomenininkai, bet ir kovos su korupcija, nekilnojamojo turto, žiniasklaidos, teisės, kitų sričių specialistai.

Tokia komanda, nesaistoma įsipareigojimų kandidatams ar partijoms, bendradarbiaudama su VRK ir kitomis valstybės institucijomis, galėtų svariai prisidėti prie maksimaliai skaidrių rinkimų užtikrinimo. Bet ar politikai yra pasirengę priimti visuomenės pagalbą, kuri remtųsi tik nešališkumo principu?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"