TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dujos: iracionali Lietuvos politikos tikrovė

2011 07 14 0:00

Prieš kokį pusmetį parašiau straipsnį apie energetikos ministrą ir peržvelgęs palikau dūlėti kompiuteryje. Jame nebuvo atsakymo į patį svarbiausią klausimą: kokie motyvai lemia Arvydo Sekmoko veiksmus dujų ūkyje? Ranka iš aukščiau? Bukas užsispyrimas? Antipatija Rusijai? Kokios nors kitos priežastys, galbūt susijusios su ministro praeitimi? Ar vis dėlto - nuoširdus noras pasitarnauti Lietuvai, prisidedant prie jos energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo?

Tiesą sakant, kuris iš šių motyvų yra tikrasis, nesuprantu iki šiol. Ir, manau, to Lietuvoje nesupranta daugelis. Turint galvoje, kad nuo šio ministro kaip nuo jokio kito priklauso mūsų visų gerovė, šitokia padėtis negali nestebinti. Mes turime vedlį (beje, niekieno nerinktą), kurio rankose - žmonių likimai, bet nė nenutuokiame, kur ir kokiais sumetimais vadovaudamasis jis mus visus veda.

Sakoma, kad tas tikslas - energetinė Lietuvos nepriklausomybė. Labai svarbus ir neginčytinas siekis. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje parašyta: "Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei." A.Sekmoko reguliavimo rezultatas Lietuvai - pačios didžiausios dujų kainos Europoje.

Viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių dujos vien gegužę ir birželį pabrango tiek pat, kiek per visus praėjusius metus, - konfliktas su Rusijos dujų kompanija "Gazprom". Jei šio incidento iniciatoriai būtų rusai, patikėkite, visus paraginčiau mūru stoti už A.Sekmoką. Tačiau šį sykį viskas yra kitaip. Kadaise, su Algirdo Brazausko palaiminimu privatizuojant "Lietuvos dujas", buvo privatizuoti ir vamzdynai - jie atiteko "Lietuvos dujas" įsigijusiai vokiečių bendrovei "Rurgaz" ir jau minėtai "Gazprom". Dabar mūsų valdžia nusprendė tuos vamzdynus vėl atsiimti. Pretekstas - Europos Sąjungos (ES) energetikos direktyvos trečiasis paketas, numatantis gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimą nuo gavybos ir tiekimo. Toks reikalavimas, be jokios abejonės, teisingas, nes grindžiamas antimonopoline logika: prie vamzdynų turi prieiti visi dujų tiekėjai, kitaip neveiks laisvos rinkos principai ir nebus mažesnių kainų. Yra tik viena "smulkmena" - šios direktyvos apdairioje ES dar niekas nesiėmė įgyvendinti, nors visi, kaip ir mes, sėdi prie "Ivano vamzdžio". Taigi Lietuva nutarė tapti pioniere ir pirmoji savo noru pasileisti priešaky dundančio traukinio. Šis sprendimas, neseniai įgijęs įstatymo galią, buvo priimtas neatsižvelgiant į tai, kad Lietuvai vamzdynus teks atimti ne tik iš vokiečių, bet ir iš vienintelio dujų tiekėjo. Rezultatas - žinomas.

Dabar pasakykite, ar jums patiktų, jeigu būtumėte verslininkas ir kokiame nors krašte, nieko nepažeisdamas, privatizuotumėte bendrovę, o paskui itin svarbi jos dalis per prievartą būtų iš jūsų atpirkta? Nepatiko ne tik rusams, vokiečiams - irgi, reikalas net atsidūrė teisme.

ES direktyvą, žinoma, būtina vykdyti, tačiau kodėl tai darome pirmieji - pirmieji gavę ir atsakomąjį smūgį? Tą smūgį skaudžiai pajuto ir dar ilgai jus kiekvienas Lietuvos žmogus. Bet kuri valdžia, kuriai rūpi savo piliečiai, būtų mandagiai pasitraukusi į šalį ir praleidusi į priekį didžiąsias valstybes, o jau paskui nuvykusi į "Gazprom" ir tarusi: "Sorry, tačiau patys matote, kad kitaip mes negalime."

Atsakomybės jausmą turinti vyriausybė apskritai nešauktų, jog būtina atsikratyti rusų monopolio energetikoje, ji tyliai, kantriai dirbtų ir ruoštų dirvą alternatyvai. Bet čia, matyt, turime reikalą su reiškiniu, kuris nepasiduoda logikai. Jeigu Lietuvoje jau kiltų suskystintų dujų terminalo pastoliai ir stalčiuose gulėtų sutartys su kitais tiekėjais, tuomet ryžtas nedelsiant įgyvendinti ES direktyvą būtų visiškai suprantamas. Tačiau terminalas - tik popieriuje, žinome, kiek mūsų sąlygomis užtrunka tokie projektai (elektros jungtis su Lenkija "statome" antrą dešimtmetį), bet vis tiek padarome taip, kad visą tą laiką, kol nebus kito pasirinkimo, mokėtume už dujas daugiausia. Kuo vadovavosi Seimo nariai, balsuodami už tai įteisinantį naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymą, telieka spėlioti. Manau, dalis jų tiesiog pabūgo, kad priešingu atveju bus apkaltinti lojalumu Rusijai. Tačiau lojalumas kaimynei ir mūsų piliečių interesų gynimas - toli gražu ne tapačios sąvokos. Tiesiog reikia turėti drąsos ir nepabūgti iš piršto laužtų įtarimų.

Dar sunkiau suvokti, kodėl tokią įvykių eigą aktyviai palaikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji net viešai išgyrė A.Sekmoką, bene vienintelį iš ministrų. Prisiminus, ką prezidentė kalba apie vartotojų interesus, taip pat jos santykius su Aleksandru Lukašenka, Jos Ekscelencijos pozicija "dujų klausimu" negali nestebinti: čia D.Grybauskaitė elgiasi priešingai negu jai įprasta. Maža to, prezidentė, kaip ir kiti politikai, neįžvelgė būtinybės paaiškinti visuomenei, kodėl Lietuva pirmoji imasi įgyvendinti ES energetikos direktyvos trečiąjį paketą, nors už tai mokantys žmonės turi teisę bent jau žinoti, kodėl jie moka daugiau negu kiti Europoje. Todėl telieka daryti prielaidą, kad galbūt Lietuvą tapti taranu mūsų valstybės vadovės paprašė Briuselis - juk iš tikrųjų įdomu pažiūrėti, kaip elgsis Maskva. Tačiau jei tai - netoli tiesos, tada mes esame bandomieji triušiai, kurių paskirtis - išgrįsti mūsų prezidentei kelią į dar aukštesnes pareigas Briuselyje.

Energetiką apskritai gaubia pačios didžiausios paslaptys. Tarkime, ar niekuomet nesusimąstėte, ką reiškia ištisus dešimtmečius kalbėti apie tas pačias elektros jungtis su Lenkija ir vis tiek jų neturėti? Juk tai - ne atominė elektrinė, o viso labo jungtys.

Sakoma, kad stinga politinės valios. Bet iš tikrųjų turima galvoje buldogų kova po kilimu. Tie, kurie žino, kas ten kovoja ir iš kokių žvalgybų, dėl tokio mūsų politikos rezultatyvumo nė kiek nesistebi. Tačiau mes bent jau neturėtume savo padėtį komplikuoti patys.

Ką privalėtų daryti ministras, suinteresuotas išsiderėti savo šaliai kuo mažesnes dujų kainas? Be abejo, tartis, asmeniškai dalyvauti derybose, ieškoti priimtiniausių variantų ir, žinoma, neužgaulioti partnerių. Tačiau A.Sekmokas į "Gazprom" net nevažiuoja - užuot tai daręs, jis viešai duoda rusams dviejų mėnesių terminą "teisingoms kainoms" įvesti. Lyg to būtų maža, derėtis su šia dujų kompanija, kuri, beje, yra didžiausia pasaulyje, A.Sekmokas suburia skyrių vedėjų lygio grupę, kurioje atsiranda vietos net laikinai ministerijos darbuotojai. Pasekmės nesunkiai numanomos, tačiau premjeras vis tiek palaimina šią grupę savo parašu. Pasakykite, kas tai yra - valstybės interesų gynimas ar apgalvotas kenkimas Lietuvai?

Kalbama ne apie nusižeminimą - valstybei negalima žemintis net pačiomis sunkiausiomis akimirkomis. Kalbama apie tai, kad mūsų šalies energetikos ministras tyčia provokuoja rusus. Visi tai mato ir tyli. Arba net pagiria. O vien šiais metais, specialistų skaičiavimu, mes už dujas permokėsime kone milijardą litų.

Jei šitaip elgtis ministrą skatina jo politinės pažiūros, tai vis tiek yra nepriimtina. Asmeniniai įsitikinimai neturi kliudyti pareigūnui tinkamai atlikti savo darbą. Bet ir dėl tų pažiūrų - klaustukas. Nepartinį A.Sekmoką į Vyriausybę delegavo Tėvynės sąjunga. Būtent ši partija daugiausia kalba apie kovą už Lietuvos energetinę nepriklausomybę, net prilygina ją Kovo 11-ajai. Tačiau su šiomis kalbomis akivaizdžiai disonuoja kai kurie faktai. Niekam ne paslaptis, kad vienas brolių, priklausančių įtakingajam Garbaravičių "klanui", yra ir Tėvynės sąjungos narys. Bet šio "klano" jėga ir turtų šaltiniai susiję būtent su Rusijos energetikais - galinguoju koncernu RAO JES, turinčiu Lietuvoje atitinkamų interesų. Kaip tai derinasi su deklaruojama kova už energetinę nepriklausomybę, konservatoriai nutyli. Turbūt tiesiog yra geros rusų bendrovės ir blogos - priklauso nuo to, su kuo konkrečiai jos susijusios.

Tačiau ir kompanija "Gazprom" ne visada Tėvynės sąjungai buvo bloga, kitaip Andrius Kubilius vargu ar būtų kelis sykius prašęs pinigų iš šios bendrovės vietininkės Lietuvoje "Dujotekanos" (bent jau taip viešai tvirtino jos vadovas Rimandas Stonys, minėjęs ir konkrečius skaičius). Prašė ne partijai, o konservatorių įkurtoms viešosioms įstaigoms, šitaip, matyt, tikėdamasis sumėtyti pėdas.

Kaip žinoma, principų stoka kompensuojama parodomuoju principingumu. Mūsų politinio gyvenimo klasika jau tapo buvę komunistų partijos veikėjai, dabar - aršūs vakariečiai ar į radikalius patriotus išvirtę KGB informatoriai. Sunku spręsti, ar ir šioje istorijoje panašūs veikėjai griežia pirmaisiais smuikais, tačiau nėra abejonių, jog žaidžiamas dvigubas žaidimas ir kad kai kas už mus visus skaičiuoja keliais ėjimais į priekį. Būtent dėl to kyla nerimas, kad ir šį sykį, kaip tai jau ne kartą nutiko, viskas baigsis visai ne tuo, kas žadama. Turėdami savą naftos perdirbimo įmonę tikėjomės pigesnių automobilių degalų - gavome brangiausius tarp kaimynų. Buvo sakoma, jog tam, kad "Mažeikių naftos" kontrolės neperimtų rusai, ją būtina atiduoti amerikiečiams - atėjo Michailo Chodorkovskio "Jukos". Priešingai, negu tikėjomės, išėjo ir dėl bankų, ir dėl daugelio kitų mūsų valdžios sumanymų. Dabar tvirtinama, kad reikia pakentėti ir turėsime pigesnes dujas, o paskui - dar ir pigesnę elektrą. Ką gi, viltis - kvailių motina.

Tačiau šį sykį yra viena išskirtinė aplinkybė: dujų kainų didėjimas jau kėsinasi į objektyvias daugelio žmonių mokumo galimybes. Lietuvos šeimos, neatlaikiusios sąskaitų naštos, gali pradėti masiškai bankrutuoti. Nauja emigracijos banga bus ta kaina, kurią sumokės tauta už voliuntaristiškus savo valdžios eksperimentus.

Nors, kaip pasakytų garsusis kinų lyderis Mao Zedongas, nieko tokio, dėl komunizmo pergalės pasaulyje esu pasirengęs paaukoti ir 60 proc. savo tautos!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"