TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dujų karo pamokos Lietuvai

2009 01 12 0:00

Sekmadienį Rusijos ir Ukrainos dujų kare buvo paskelbtos paliaubos, bent Europos Sąjungos (ES) fronte.

Rusija, Ukraina ir ES pasirašė susitarimą, apibrėžiantį Rusijos dujų tranzito per Ukrainą vartotojams Europoje tikrinimo sąlygas. Tai turėtų užtikrinti dujų tiekimą ES ir kitiems kraštams, bet ne Ukrainai. Rusija pabrėžtinai kartoja, kad Ukraina negaus dujų, kol Kijevas nepasirašys sutarties ir nemokės pasaulio rinkos kaina.

Lietuvai nebuvo nutrauktas dujų tiekimas, tad ji buvo konflikto stebėtoja. Bet politikų komentarai bei įvykių eiga išryškino kai kuriuos Lietuvos užsienio politikos bruožus.

Dėl įvairių priežasčių susidarė klaidingas įspūdis, kad užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pasisiūlė arba buvo kviečiamas tarpininkauti sprendžiant Rusijos ir Ukrainos ginčą. Interviu "Lietuvos žinioms" V.Ušackas patikslino, kad Ukraina kvietė jį įtraukti ES į ginčą, o ne tarpininkauti tarp jos ir Rusijos.

Povilas Gylys taikliai pastebėjo, kad Lietuva neturi nei Rusijos pasitikėjimo, nei galios būti tarpininkė šiuo klausimu. Bet ne tik šiuo. Dėl nesiliaujančios ir kartais perdėtos Rusijos kritikos Lietuva yra patekusi į Kremliaus juodųjų šalių sąrašą. Kai kurie žmonės tuo didžiuojasi. Bet dėl įtemptų santykių Lietuva nedalyvaus sprendžiant Rusijos ir ES ginčus, o tik kaip eilinė ES narė. Bent dešimtmečiui palaidotos viltys tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų, suvaidinti reikšmingesnį vaidmenį gerinant Rusijos ir ES santykius. Veikiausiai tarpininko vaidmuo, kad ir koks kuklus jis būtų, atiteks Latvijai. O Lietuvai bus dar sunkiau vaizduotis esant Baltijos regiono lydere.

Tebėra gajus instinktas suversti Rusijai atsakomybę už visus jos nesutarimus su kaimynais. Premjeras Andrius Kubilius pasakė, kad Lietuvai nepriimtini Rusijos veiksmai nutraukiant gamtinių dujų tiekimą Ukrainai ir visai Europai. Lietuva nesanti tikra, kad nepasikartos toks pat scenarijus jos atžvilgiu.

Lenkija komentavo dar griežčiau. Prezidentas Lechas Kaczynskis pranešė, jog kalbėsis su ES pirmininkaujančios Čekijos prezidentu Klausu apie Rusijos ir Ukrainos dujų konfliktą bei "nepaprastai švelnią politiką Rusijos atžvilgiu". Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pasakė, kad Varšuva padės Ukrainai laikytis savo pozicijų Ukrainos ir Rusijos ginče dėl dujų.

Šiuo atžvilgiu Lietuvos ir Lenkijos nuostatos skiriasi nuo daugelio ES šalių, kurios nelaiko Ukrainos nekaltu avinėliu šiame ginče. Nesvarbu, kokie būtų nesutarimai, reikia mokėti už prekes ir paslaugas. Rusijos anksčiau siūloma 250 dolerių už 1000 kubinių metrų kaina nebuvo plėšikiška - ji yra tik pusė tos kainos, kurią moka Lietuva. Be to, dujų drama vyksta ne pirmą kartą. Ukraina puikiai žinojo, kad, nepasirašius sutarties, Rusija nutrauks dujų tiekimą, tad nukentės kitos šalys. Matyt, tai jai nelabai rūpėjo.

Ukraina klydo, jei vylėsi, kad ES padės jai iškovoti palankesnes sąlygas. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso įspėjo Ukrainą, kad ji neturėtų sudaryti kliūčių dujų tiekimui į Europą, jei nori glaudžiau bendrauti su Vakarais. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy neslėpė savo nusivylimo Kijevo laikysena, nurodydamas, kad, Prancūzijai pirmininkaujant, ES užmezgė privilegijuotą partnerystę su Ukraina.

Nemažai Lietuvos politikų ir apžvalgininkų linkę laikyti besąlygišką paramą Gruzijai ir Ukrainai vertybių ir principų gynimu. Manyčiau, kad vis daugiau ES šalių tai tik rodo negebėjimą atsisakyti išankstinių nuostatų ir objektyviai vertinti padėties. Gal tik Lietuva ir prezidentas George'as W. Bushas tebelaiko Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį riteriu san peur et sans reproche. ES šalys vis kritiškiau vertina Ukrainos vadovus, kurie savo nesiliaujančiais ginčais ir intrigomis išdavė Oranžinės revoliucijos sukeltas viltis bei kenkia ūkio augimui.

Jei Lietuvos politikai jaustų didesnę atsakomybę, gal jie labiau svertų savo žodžius. Pažymėtina, kad ES pirmininkavimą perėmusios Čekijos vyriausybė iš pradžių pavadino Izraelio antpuolius Gazos ruože gynybiniais, o ne ofenzyviniais veiksmais. Didžiosios Britanijos ir Vokietijos spaudžiama, ji nebekartoja šio vienašališko vertinimo.

Bus įdomu stebėti Čekijos pirmininkavimą, ypač jos laikyseną Rusijos atžvilgiu. Apskritai Čekija kritiškai vertina Rusijos politiką - ne taip kritiškai kaip Lietuva ir Lenkija, bet kritiškiau negu kitos buvusios Varšuvos sutarties pakto šalys. Baltijos kraštai ir Lenkija viliasi, kad Praha suteiks kitą atspalvį ES santykiams su Rusija. Bet užsienio reikalų ministras Karelis Schwarzenbergas atmeta užuominas apie "senosios" ir "naujosios" Europos nesutarimus bei pabrėžia ES vienybės svarbą. Vokietijos kanclerė Angela Merkel gerai sugyvena su Čekijos premjeru Mireku Topolaneku ir stengsis daryti įtaką jo veiksmams. Paaiškės, ar ES gebės vykdyti kitokią Rytų politiką.

V.Ušackas teisingai pabrėžė, kad dabartinė krizė rodo bendros ES energetikos vidaus rinkos sukūrimo ir energetinių šaltinių diversifikavimo svarbą. Bet jo vizitas priminė, kaip sunku bus susitarti šiais klausimais. Latvija beveik dešimtmetį neratifikuoja sutarties dėl jūros sienos su Lietuva, nes nesutaria dėl galimo naftos telkinio žemyniniame šelfe netoli Latvijos panaudojimo. Tebesiginčijama, ar elektros tiltas į Švediją bus tiesiamas iš Latvijos ar Lietuvos, nors atrodo, kad Latvija pasiryžusi nusileisti.

Lietuva laiko Lenkiją savo strategine partnere. Bet partnerė vilkina elektros tilto statybą, kelia sunkiai įgyvendinamus reikalavimus dėl dalyvavimo statant naują branduolinę jėgainę.

Jei kaimynai ir partneriai negali rasti bendros kalbos dėl energetikos, vargu ar 27 ES šalys greit susitars. Ne todėl, kad kai kurios jų labiau vertina vamzdynus negu vertybes, bet dėl to, kad visos atkakliai gina savo interesus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"