TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dulke gali nevirsti

2016 04 21 6:00

Nesunku numanyti, kas bendro tarp motociklo ir chirurgų meistriškumo. Neseniai sunkus akmuo nuo širdies nukrito – jaunėlis pardavė motociklą. Priekaištauti, kad įsigijo, niekada nedrįsau. Dar vaikystėje jo dėmesį atkreipiau į „Kawasaki“, lyg kokį stebuklą, apsireiškusį gretimame kieme.

Eidami pro šalį abu žavėdavomės formų grakštumu ir pavadinimo skambesiu, žvilgsniais nuglostydavome. Tačiau jau vėliau ne kartą padejuodavau, kaip kelyje bijau motociklų. Širdis sustingsta, kaktoje iššoka trečioji akis, išgirdus žvėrišką variklio riaumojimą, garsų zvimbimą ir išvydus tarp trijų eismo juostų nardantį metalinį žirgą apžergusį pašėlusį vyruką.

Vienu metu buvo madinga praturtėjusiems verslininkams įsigyti kokią nors galingą „Hondą“ ir žurnalų viršeliuose pozuoti, demonstruojant prie žvilgančio pirkinio priderintus ne mažiau prabangius apdarus. Bet tie motociklų (ar savęs?) garbinimo laikai netruko praeiti, nes pramogai daugelis pritrūko laiko, kurį reikėjo skirti verslo šuoliams, o šiltasis sezonas pas mus per trumpas į valias palenktyniauti su vėjais. Kita vertus, sieloms rambėjant, žmonės labiau pradeda saugoti gyvastį, o visuomenės jaunimo dalis dėl emigracijos nyksta. Todėl tautai senstant motociklų eismo sraute natūraliai matome vis mažiau, pomėgis jais važinėtis – retas. Ir turime susitaikyti su mintimi, kad nei motociklų savininkai prie savo technikos, nei kiti eismo dalyviai prie motociklų pasirodymo gatvėse per vėsią vasarą Letuvoje nespėja priprasti.

Vairuoti pavojinga net dviratį, bet pranešimai apie motociklų avarijas Lietuvoje yra išskirtiniai – sezoniniai savaitgaliniai. Beveik visuomet – tragiški.

Kai anądien per žinias televizoriaus ekrane prabėgo eilutė, kad sraigtasparnis iš Klaipėdos į Kauno klinikas nugabeno donoro organus, superšėjo akys. Pirma mintis – apie motociklo avariją, nors informacijos, kad kelyje tarp Melnragės ir Girulių avariją patyrė motociklas „Yamaha“, sunkios būklės žmogus išvežtas į ligoninę, nebuvau skaičiusi (bent sekmadieniais stengiuosi atitrūkti nuo interneto). Kitądien sužinojau, kad uostamiesčio ligoninėje miręs 30 metų klaipėdietis buvo septintoji avarijų auka Klaipėdos apskrityje nuo metų pradžios.

Pagarba šeimai, kuri iš skausmo, aptemus pasauliui, neišsikraustė iš proto ir ryžosi dovanoti sveikatą ar gyvybę kitam, gal keliems, pagalbos laukiantiems. Gal ir pats vairuotojas apie savo mirtį filosofiškai buvo pamąstęs, pasirūpinęs donoro kortele. Bet ar daug tokių žmonių yra tarp mūsų?

Nacionalinis transplantacijos biuras kartu su žinia apie dar vieną donorą pranešė, kad šiemet atliktos 52 organų transplantacijos: 35 inkstų, 6 širdies, 8 kepenų, 1 plaučių, 1 širdies – plaučių komplekso, 1 kasos – inksto komplekso. Tiek sunkių ligonių, gavusių dovanų svetimo kūno dalį ir sėkmingai priėmusių ją į save, tarsi gimė iš naujo.

Sunkią moralinę dilemą skubiai tenka spręsti žuvusiųjų motinoms ar žmonoms, suvaldyti sielvartą ir pripažinti, jog gęstanti gyvybė – neįkainojamas organų rinkinys.

Teko nugirsti, kaip reanimacijos palatoje už širmos moteris kužda pačius švelniausius atsisveikinimo žodžius, kurių mirusios smegenys nepasiekia, įsivaizdavau, kaip glosto mylimo žmogaus rankas, veidą, plaukus. Tuo metu aparatų klaksėjimo kakofonija tarsi nuščiuvo. Scena truko gal kelias minutes, sutikimą paimti organus davusi našlė tyliai išslinko laukti, kol medikai užpildys dokumentus. Vėl įsijungė eterio garsas, personalas, vis prišokdamas tai prie vieno, tai prie kito leisgyvio paciento („atsimerk!“, nemiegok!“), tarpusavyje ilgai ginčijosi, kaip rašyti, nes akto forma buvo nauja, neaiški. Ir tas iki vėlumos užtrukęs triukšmas (stebėjau laikrodį ant sienos, jis tapo grįžimo į gyvenimą pagalbininku), medikėms tarškant apie mirtį, skleidė mintį apie nemarumą. Anksti rytą palatos kaimynui kvėpavimo aparatas buvo atjungtas, lydimas nurodymų atvykusiems sanitarams jis iškeliavo į operacinę. Ir donoras nepavirto dulke.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"