Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Duona, sviestas ir kruasanų liga

 
2017 08 05 6:00

Kartą arba du per metus pasiklausau Aliaksandro Lukašenkos spaudos konferencijų. Šie valandas galintys užtrukti renginiai yra kažkuo panašūs į kasmetinius Vladimiro Putino keturių valandų klausimų ir atsakymų maratonus. Tik Rusijoje viskas yra labai aukšto lygio, įskaitant režisūrą. O štai stebint Batką ir techninės televizijos galimybės neglosto akių, ir kalbų, regis, niekas iš anksto nerengia. Lyriniai nukrypimai ir jų turinys man primena studentiškus vaizduotės polėkius prie alaus bokalo, o suteikiama juoko dozė perspjauna geriausias Holivudo komedijas.

Akivaizdu, kad Batkai jau labai seniai kas nors į bet kokį teiginį yra pasakęs – ne. Žiūrėdamas šias konferencijas susidariau įspūdį, kad jis turi labai aiškų pasaulėvaizdį. Tad kokia mano akimis yra „batkizmo“ ideologija? Viskas labai paprasta – svarbiausia, kad rytoj būtų ne blogiau nei vakar. Blogis ir gėris lengvai atpažįstami, jie yra, pavadinkime, kūniški ir dvasiniai poreikiai. Duona, sviestas, darbas kolūkyje ir pensija yra tai, kas svarbu – tikrieji poreikiai ir gėris. Dvasiniams galime priskirti visa, ką daro kultūrnamiai. O bet koks elgesys, kuriuo siekiama daugiau žodžio ar kūrybos laisvės, yra nepageidaujamas, nes tai nei poreikis, nei gėris – tai pavojinga užgaida. Tokie žmonės su savo „liberalizmu“ ir „demokratija“ (kalbu ne apie partijų pavadinimus, o apie santvarką – liberaliąją demokratiją) ims elgtis neatsakingai bei rizikingai ir taip kenks ne tik sau, bet ir šaliai – tik pažiūrėkit, kas dėjosi Rusijoje XX amžiaus 10-ąjį dešimtmetį!

Batka – tai tėviška figūra, o visi oponentai yra tarsi paaugliai, siekiantys pralėbauti šeimos turtą. Tėvas garantuoja saugumą ir reikalauja pasitenkinti tuo, kas yra. Bandymai kitaip elgtis netrunka užsitraukti rūstybę. Baltarusija yra šalis, kurioje – vienas lyderis, ir jis nėra lygus kitiems politiniams oponentams. Politinės diskusijos tarp lygių varžovų ten iš principo negali vykti. Jei kritikuosite valdžią, ji jums nesiteiks atsakyti argumentų kalba, tik nurodys, kad jūs esate negebantis suvokti reikalų esmės provokatorius.

Lietuvių visuomenė jau tris dešimtmečius gyvena kitokioje nei Baltarusija politinėje realybėje. Čia politikai labai retai moralizuoja apie gyvenimą ir patirtį. Bet visa tai nereiškia, kad politiniame gyvenime dominuoja gerai apgalvoti, duomenimis ir tyrimais pagrįsti argumentai. Yra dar ir trečiasis kelias. 1978 metais Švedijos valstybinio banko ekonomikos mokslų apdovanojimo Alfredui Nobeliui atminti laureatas Herbertas Simonas sukūrė administracinio elgesio teoriją, aiškinančią, kaip hierarchijos sąlygomis veikia organizacijos. H. Simono nuomone, užsiimti verslu yra lengviau nei viešuoju valdymu. Versle yra gana aiškūs sėkmės ir nesėkmės kriterijai. Sėkmė – didesnis pelningumas nei konkurentų, užtikrinantis galimybę organizacijai išlikti, nesėkmė – bankrotas, organizacijos mirtis. Tokių matavimo skalių viešajame valdyme, deja, nėra – jame viskas grįsta kai kuo sunkiai apibrėžiamu – vertybėmis.

Vertybių naudojimas organizuojant viešąjį valdymą kelia aibę sunkumų. Pirmiausia, vertybės gali būti bet kas, be to, vertybes sudėtinga lyginti tarpusavyje, nustatyti, kurios yra geresnės. Taip pat dažnai gali atrodyti, kad dvi vertybės yra tas pats skirtingais žodžiais pavadintas dalykas, kai netinkamiausiu metu sužinome, jog taip nėra. Šie vertybių trūkumai reiškia, kad priimant sprendimus labai lengva padaryti klaidų. Tai galioja tiek valstybės valdyme, tiek asmeniniame gyvenime.

Tačiau asmeninio gyvenimo problemoms spręsti apstu pagalbos. Tuo netruktumėte įsitikinti vartydami bet kurią populiariosios psichologijos knygą, nuo kurių lūžta knygynų lentynos. Tokioje knygoje jūs galbūt perskaitytumėte, kad saldumynų valgymas ar alkoholio vartojimas atlieka psichologinę funkciją – tai priemonės susidoroti su nerimu, stresu ar nuovargiu.

Lietuvos politika serga kruasanų liga. Ir šiai ligai gydyti knygose receptų nerasite.

Rastumėte ir patarimų apie sveikas alternatyvas – terapiją, pokalbį su sutuoktiniu ar darbdaviu, miegą. Tačiau kai užsimanau kruasano, aš nenoriu galvoti apie jokius pokalbius su artimaisiais. Aš žinau, kad man nereikia kruasano, žinau, kad juos valgyti yra nesveika, ir žinau, kad jei išsispręstų kai kurios mano gyvenimo problemos, aš norėčiau mažiau kruasanų. Bet kruasanas yra dabar, o didelės problemos bus išspręstos kada nors...

Akivaizdu, kad greitas mažas malonumas dažnai labiau vertinamas nei didelis, kurio reikia ilgai laukti. Ir viskas yra gerai – mums reikia abiejų dalykų. Tačiau atpažinti ir atskirti, kas yra vertybė – kruasanas ar greitas malonumas, yra labai svarbu. Teisingas atsakymas yra tai, kad kruasanas nėra vertybė, o greitas malonumas – vertybė. Kruasanas nėra vertybė dėl to, kad šiandien jo atsisakęs kitą dieną rymosiu prie spurgos, trečią – prie dar ko nors. Taip prabėgs mano dienos, o gyvenimo gale vietoj didelių laimėjimų galėsiu didžiuotis gebėjimu be galo diskutuoti apie bandeles.

Lietuvos politika serga kruasanų liga. Ir šiai ligai gydyti knygose receptų nerasite. Urėdijų skaičius ar tai, koks iš tiesų turėtų būti PVM tarifas, yra tie politiniai kepiniai, kurie nepaveiks nei emigracijos nei nelygybės didėjimo. Žinoma gerai, kad mūsų valstybėje nesivadovaujama diktatoriška ideologija, bet blogai, kad, pasiekę Sąjūdžio tikslų, nesukūrėme nieko naujo. Politikų darbas yra apibrėžti vertybes. Piliečių pasitikėjimo Seimu ir partijomis reitingai yra spengiantis įrodymas, kad jų darbas neatliekamas gerai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"