TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dūstantis senamiestis

2011 11 30 5:00

Apie Vilniaus senamiestį jau tiek visko prirašyta, kad lyg ir nebedera imtis šios nemenka banalybe galinčios tapti temos. Bet ką daryti, jei pats gyvenimas verčia vėl prie jos sugrįžti, jei yra tokių labai negatyvių dalykų, kurie neleidžia toliau abejingai tylėti?

Taigi dar kartą senamiestis. Ir konkrečiai - Savičiaus gatvelė jame. Sena ir įdomi, su M.K.Čiurlionio muziejumi, su septynioliktą šimtmetį siekiančiais pastatais ir jų savotiškais kiemais. Gatvelė kai kur tiesiog be tikrų šaligatvių, nes aukštis ne vienoje vietoje prilygsta asfalto dangai, dėl ko čia neturėtų būti jokio transporto eismo, gresiančio pėsčiųjų saugumui.

Tačiau eismas visada intensyvus, vyksta kiaurą parą. Ypač smarkus darbo dienai pasibaigus, kai be paliovos ištisiniu srautu gatve rieda lengvieji automobiliai, džipai ir sunkvežimiai, kai nuo jų ir motociklų motorų gausmo dreba namų langai, kai aplinkui tvyro slogus užterštas oras. Ar kas matuoja jo sudėtį? Šito niekada neteko matyti. Turbūt manoma, kad tai dėmesio neverta smulkmena, nors pilna visokių įstaigų, kurių paskirtis rūpintis gyventojų sveikata... Nuolatinė transporto sukelta vibracija ir triukšmas ne tik žaloja žmonių sveikatą, bet dėl to nukenčia ir seni pastatai, priklausantys kultūros paveldui.

Beje, įdomu, kaip jie atrodo. Štai dešinėje gatvės pusėje, einant Bokšto gatvės link, stovi gana unikalaus architektūrinio stiliaus bažnyčia. Ji visiškai apleista, tad ant jos stogo jau auga berželiai, o žemyn į kiemą krinta tinko ir sutrupėjusio mūro gabalai. Šen bei ten aukštai riogso televizijos retransliacijos antenos. Tai didelė ir keista atrakcija daugeliui turistų: jie kraipo galvas, stebisi šiuo nykiu vaizdu ir griebiasi fotoaparatų. Štai jums ir UNESCO globojamo paveldo likimas. Belieka pridurti, kad kiemo užkampyje šalia bažnyčios šį skandalingą vaizdą dar papildo atgrasus sąvartynas. Mat tokia šioje vietoje kultūra ir higiena. Negi tai nedaro gėdos sostinei ir jos garsiam senamiesčiui? Kalbama, kad greta esantis didelis ir apleistas pastatas, bene buvusio vienuolyno liekanos, priklauso Švietimo ir mokslo ministerijai, kuriai atiteko po tuščių ankstesnių savininkų pažadų jame įkurti katalikišką gimnaziją.

Maždaug prieš pusantrų ar daugiau metų savivaldybė, vadovaujama buvusio mero konservatoriaus (to, kuris pagarsėjo nepadoriu užrašu ant pilvo), matyt, suvokdama, kokioje būklėje atsidūrė senamiestis dėl transporto antplūdžio, ketino įvažiavimą į jį padaryti mokamą ir taip sumažinti jam daromą žalą. Apmokestinimas, be abejo, neturėjo būti taikomas taksi vairuotojams ir senamiesčio gyventojams.

Tačiau racionalus ir labai reikalingas sumanymas (tarp kitko, realizuotas ne vienoje užsienio šalyje) greit buvo pamirštas, tad padėtis senamiestyje nė trupučio nepagerėjo, gal net pastebimai pablogėja, pavyzdžiui, tuomet, kai į senamiestį įsiveržia ištisas baikerių legionas su kurtinančiu motorų burzgesiu, lyg būtų norima iš senamiesčio greičiau išvyti gausybę užsienio turistų, pašiurpusių nuo keliamo baisaus triukšmo. Juk tada žmogus nė kavos puodelio atviroje kavinėje ramiai nebeišgers, o ir ūpas gėrėtis senamiesčiu gali bematant prapulti...

Tuo tarpu kai ką protingai patvarkius, deramai apribojus automobilių eismą, Savičiaus gatvelėje atsirastų patrauklus turistinis maršrutas, kertantis Bokšto gatvę, vedantis per erdvų kiemą prie sutvarkytų laiptų, nuo kurių atsivertų žavus vaizdas į apačioje nusidriekusią Maironio gatvę ir įspūdingą Užupio panoramą. Dabar, deja, apie tai galime tik pasvajoti...

O kiek turistų, įvairiais būdais humanizavus senamiestį, suteikus jam papildomo jaukumo ir saugumo pėstiesiems, kiek jo lankytojų dar būtų pritraukta, kiek papildomų pajamų gautų kavinių, barų ir krautuvėlių savininkai, pagaliau praturtėtų ir miesto biudžetas. Gal tada nebereikėtų aimanuoti, kad nėra pinigų kiemsargių algoms, ir nebetektų, kaip buvusiam merui, siūlyti žiemą patiems gyventojams valyti šaligatvius klampojant per sniegą iki blauzdų... Nebebūtų ir gėda prieš sostinės svečius. Bet nieko nedarant, kad sumažėtų motorų gaudesys senamiestyje, kad žmonės kvėpuotų švaresniu ir sveikesniu oru, tikėtis malonių permainų tikrai neverta. Problemos, aišku, sudėtingos, bet jos išsprendžiamos, jei esama nuoširdaus noro, didesnių pastangų ir valdininkų atsakomybės supratimo.

Gal visur tokia pati apgailėtina padėtis ir nieko nenuveikta, kad ji būtų geresnė? Ne, ne taip, nes štai, pavyzdžiui, įvažiavimas į Londono centrą mokamas (ir ganėtinai brangus!), o Romos centre iš viso uždrausta važinėtis automobiliais. Todėl ir Vilniaus senamiestyje būtina kitaip tvarkytis, nes tiktai tuomet dabartinė nenormali padėtis esmingai pasikeis ir bus kuo pasidžiaugti.

Romualdas LANKAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"