TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dveji Dalios Grybauskaitės metai

2011 07 04 0:00

Baigiasi antri prezidentės Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metai. Lig šiol Lietuvos vadovės laimėjimai yra reikšmingesni negu nesėkmės. Bet jos neatsargios, kartais neatsakingos kalbos užsienio ir saugumo politikos klausimais gali pakenkti Lietuvos santykiams su sąjungininkais.

D.Grybauskaitė tapo prezidente neturėdama didesnės politinės patirties. Nors niekas neabejojo jos protu ir technokratine kompetencija, nebuvo aišku, ar ji gebės rasti kelią Lietuvos politikos labirintuose ir veiksmingai veikti šalies politinius procesus, taigi tapti politike. Kandidatuodama į prezidentus D.Grybauskaitė pabrėžė savo nepriklausomumą ir tai, kad jos nekaustė jokie įsipareigojimai verslo klanams ar politinėms partijoms. Ji žadėjo nepūsti miglos į akis, o daryti tai, kas reikia, net jei tas atvirumas kenktų jos populiarumui.

D.Grybauskaitė valdo gana veiksmingai. Prezidentė išvengė rimtesnių konfrontacijų su Seimu ir gebėjo jį paveikti svarbesniais atvejais. Per pastaruosius metus valstybės vadovė vetavo dvylika įstatymų, ir Seimas kas kartą nusileido, neatmetė jos veto. Ji tai padarė neatsisakydama veikimo laisvės. D.Grybauskaitė liko nepriklausoma, nepriartėjo nė prie vienos partijos, nebandė telkti savo rėmėjų į kokį nors politinį sambūrį. Prezidentė kritikavo visas politines partijas, bet daugiausia priekaištų sulaukė valdančioji koalicija. Taip ir turi būti, nes koalicija nustato krašto politinę darbotvarkę. Santykiai su Vyriausybe kartais buvo gerokai įtempti, pavyzdžiui, kai D.Grybauskaitė pareikalavo ūkio ministro Dainiaus Kreivio atsistatydinimo. Kita vertus, ji greitai įsisąmonino, kad dabartinė Vyriausybė yra veiksmingesnė už galimas alternatyvas. Tad svarbiais klausimais prezidentė rėmė Vyriausybę ir ministrus, kuriuos laikė kompetentingais.

Nors D.Grybauskaitė pati ėjo finansų ministrės ir Europos Sąjungos (ES) komisarės biudžetui pareigas, ji leidžia Vyriausybei tvarkyti ūkį ir finansus. Tai protingas sprendimas, nes prezidento įgaliojimai šiose srityse yra riboti. Kartais D.Grybauskaitė flirtavo su ekonominiu populizmu, bet tvirtai palaikė Andriaus Kubiliaus pastangas suvaldyti biudžeto deficitą.

Valstybės vadovė skyrė pirmenybę toms sritims, kurias valdyti Konstitucija suteikia jai ypatingus įgaliojimus. Tai užsienio ir saugumo politika bei teisėtvarka. Pastaruoju metu ji skiria vis daugiau dėmesio teisėtvarkai, silpniausiai Lietuvos valdymo grandžiai. Ir specialiosios tarnybos, ir prokurorai, ir teisėjai dirba prastai. Rezonansinės bylos nebaigiamos tirti laiku, kova su kyšininkavimu, kontrabanda ir korupcija vyksta vangiai. Metiniame pranešime ji pažymėjo, kad prieš dvejus metus buvo pradėta per septynis šimtus ikiteisminių tyrimų dėl kyšininkavimo, bet nė vienas žmogus nenuteistas laisvės atėmimu. Per pastaruosius metus vėl pradėta daugiau kaip septyni šimtai ikiteisminių tyrimų, tačiau už veikas, susijusias su kyšininkavimu, laisvės neteko tik 18 nusikaltėlių. Tai pažanga, bet labai menka, ir rodo, kiek dar reikia daryti.

Prezidentė laimėjo Seimo pritarimą įstatymams, kurie turėtų palengvinti kovą su korupcija - pailginti senaties terminai, taikomi finansiniams nusikaltimams, padidintos baudos už ekonominius nusikaltimus, valstybei suteikta teisė domėtis nepaaiškinamų turtų kilme, įtvirtinta teisė konfiskuoti visą neteisėtai sukauptą turtą, įskaitant ir tą, kuris slepiamas kitų vardu. Tai svarbūs ir reikšmingi žingsniai. Stebina, kad jų nebuvo imtasi anksčiau.

Pritarta prezidentės siūlymui įvesti teisėtvarkos institucijų aukščiausių padalinių ir vadovų rotaciją. Ji stengiasi pertvarkyti teismus, kovoti su profesiniu degradavimu, supaprastinti teisminio proceso procedūras, įteisinti platesnį visuomenės atstovavimą.

Daug kas priklausys nuo prezidentės gebėjimo rasti tinkamus vadovus. Teigiamai vertinamas naujojo Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus Gedimino Grinos darbas. Jis atleido nemažai netinkamų darbuotojų, sustiprino vidaus drausmę, sėkmingai kovojo su slaptos medžiagos nutekinimu. VSD vadovas, skirtingai nei jo pirmtakai, nesiveržia į radijo ir televizijos laidas. Kita vertus, generalinis prokuroras Darius Valys neskatina pasitikėjimo. Yra pagrindo abejoti, ar tai tas žmogus, kuris deramai sutvarkys prokuratūros darbą. Neaišku, kaip prezidentei pasiseks užtikrinti, kad kompetentingiausi ir sąžiningiausi teisėjai eitų svarbiausias pareigas.

Kuklūs kovos su kyšininkavimu rezultatai rodo, jog nebus lengva pašalinti per dešimtmečius susikaupusias problemas. Galime tik linkėti prezidentei ryžto ir ištvermės kovojant su didžiausia Lietuvos problema. Kiti metai turėtų būti palyginti ramūs, tad ji šiam siekiui galės skirti itin daug dėmesio.

Per pirmuosius dvejus metus prezidentė gerokai pakoregavo savo pirmtako užsienio politiką, atsisakė pretenzijų vaizduotis regiono lydere ar dorovės politikos įsikūnijimu, pabrėžė ES ir ypač Skandinavijos šalių svarbą Lietuvai, pagerino ryšius su Rusija, atsiribojo nuo Gruzijos. Ji atkakliai reikalavo, kad NATO parengtų Baltijos valstybių gynybos planus ir užtikrintų, jog priešraketinės gynybos sistemos valdyme Rusija neturėtų svaresnio žodžio. Visa tai buvo į gera.

D.Grybauskaitė perdėm atkakliai stengėsi įrodyti savo nepriklausomumą ir tai, kad nešoks pagal Vašingtono dūdelę. Pernai pavasarį ji atsisakė susitikti su JAV prezidentu Baracku Obama, ne kartą viešai darė užuominų, jog Vašingtono ir Kremliaus susitarimai gali nepaisyti Lietuvos interesų. Tai iš pradžių stebino JAV, vėliau gerokai supykdė. Sąjungininkai paprastai santykius aiškinasi privačiai.

Amerika - ne vienintelė sąjungininkė, kurią prezidentė viešai pamokė. Duodama interviu Austrijos dienraščiui "Die Presse" ji pasakė, kad NATO veiksmai Libijoje yra nesuderinami su Jungtinių Tautų rezoliucija. D.Grybauskaitės pastabos taip supykdė Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vyriausybes, kad jos nurodė savo ambasadoriams Lietuvoje išreikšti nepasitenkinimą dėl prezidentės žodžių.

Tačiau D.Grybauskaitė nesiliauja. Neseniai prezidentė pareiškė, jog NATO šalių sutarimas skirti gynybai bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto yra neoficialus, o tai reiškia, kad jo nėra. Toks atsainus požiūris į įsipareigojimus NATO sukuria neatsakingos narės įvaizdį, silpnina Lietuvos balsą.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"