TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dvejopa perspektyva

2007 09 27 0:00

Žiniasklaidoje bandoma nubrėžti bendrą Lietuvos situaciją. Sunku būtų tikėtis išsamios sintezės - ji galėtų būti nebent nuodugnių studijų rezultatas ir į laikraščio ar net savaitraščio skiltis greičiausiai netilptų. Čia galėtumei tikėtis nebent subjektyvios vizijos, pagrįstos vienaip ar kitaip parinkta faktine medžiaga. Bet ir subjektyvūs žvilgsniai nėra vienaverčiai ir vienodai įtikinantys - nelygu parinktos medžiagos charakteringumas, lyginamasis svoris, reikšmingumas.

Bet neverta į realybę žiūrėti iš vienos perspektyvos, ypač iš negatyvios, pesimistinės. Vaizdo pilnumo dėlei norėčiau žvilgtelėti iš kitos, šviesesnės. Galimas dalykas, kai kam ji pasirodys naivi (pesimizmas paprastai atrodo giliamintiškesnis), bet man regis, kad ji naudingesnė visuomenės sveikatai, o mano įsitikinimu, - ir artimesnė gyvenimo tiesai.

Televizijos ekrane pasirodę trijų svarių interneto portalų redaktoriai šnekėjosi ir sutarė, kad Lietuvos valdžia priešiška Lietuvos žmonėms, kad ji nemyli žmonių, jiems yra nepalanki, nesiskaito su jų norais ir lūkesčiais. Kitas žymus politikas ir Nepriklausomybės Akto signataras skelbia Lietuvai tragišką nuosprendį: "Lietuva smunka vis giliau juodon nebūties skylėn."

Jeigu tai tiesa, ji būtų iš tiesų baisi. Ieškai atmintyje atramos - ir iš tikrųjų būta jau mūsų istorijoje labai juodų pranašysčių. Štai XIX amžiaus trečiasis ketvirtis. Mažojoje Lietuvoje labai palankiai lietuviams nusiteikę vokiečių mokslininkai skelbė, kad lietuviai - išnykstanti tauta. Reikią kuo skubiausiai rinkti tautosaką, kalbos ir kitus kultūros paminklus, kad liktų žemėje šios tautos buvimo pėdsakas. O jau Didžiojoje Lietuvoje kur kas mažiau palankumo rodantys rusų politikai samprotavo, kad lietuvių tautos išnykimas esąs tik netolimo laiko klausimas: juk negalinti išgyventi naujaisiais laikais tauta, neturinti nei savos literatūros, nei šviesuomenės.

Ir ką gi? Beveik tuo pačiu laiku anų pranašų nepastebėta į istorijos areną išėjo nedidelė saujelė jaunuolių "iš šiaudinės pastogės", žemdirbių vaikų, užėmė vietas universitetų auditorijose, ėmė leisti laikraščius ir kurti naująją lietuvių literatūrą. Nereikėjo nė keturių dešimtmečių, kad tie patys žemdirbių vaikai paskelbtų savo atsikuriančios valstybės nepriklausomybę (1918 m.) ir Kaune įsteigtų lietuvišką universitetą (1922 m.).

Suprantama, dabar kitas laikas ir kitokios grėsmės. Ir valstybė funkcionuoja kaip bet kuri kita Vakarų pasaulio valstybė. Ji neideali, bet nėra ir katastrofiškai bloga. Manau, jos egzistencijoje galima atrasti daugiau pliusų negu minusų. Tad kokie argumentai stūmė garbiuosius internetinių laikraščių redaktorius taip negailestingai apibūdinti mūsų valstybę ir jos negatyvų santykį su savo žmonėmis.

Štai daugybę aistrų sukėlusi V.Pociūno žūties byla. Dabar, kai teismas nurodė prokuratūrai atnaujinti tyrimą ir kai generalinis prokuroras paskelbė, kad tyrimas bus perduotas kitiems prokurorams, o ne tiems, kurie buvo atlikę ankstesnį, sulaukusį visuomenės dalies, velionio artimųjų nepasitikėjimo, visi, atrodo, patenkinti ir nurimę. Nepasitenkinimo, berods, nebesukelia nė premjero sudaryta darbo grupė.

Dabar labai aktualus dvigubos pilietybės klausimas. Kiek kaltinimų sulaukė Konstitucinis Teismas. Jis esą atmeta dalies tautos teises, skaldo tautą, pasmerkia didelę jos dalį pražūčiai, nesiskaito su tautos valia. Bet pamažu viskas stojasi į savo vietas. Visi ima sutikti su tuo, kad dvigubos pilietybės klausimas nėra toks paprastas ir lengvai išsprendžiamas, reikia jam rasti pagrįstą teisinį sprendimą, galbūt rengti referendumą. Bet ir tautai balsuoti reikia gerai apgalvotos formuluotės, nes besąlygiškas, neribojamas dviejų pilietybių suteikimas būtų labai pavojingas dalykas.

Pagaliau STT vadovo skyrimas. Prezidentas ilgai buvo kaltinamas ir įtarinėjamas, kam taip delsia šiai svarbiai įstaigai paskirti vadovą. Bet štai prezidentas siūlo Ž.Pacevičių, ir bene visi patenkinti.

Ir taip pamažu, greičiau arba lėčiau, dauguma problemų sprendžiamos. Galima tik pritarti psichologo D.Pūro išsakytai minčiai "Veide": "Belieka išsilaisvinti iš istoriškai nulemto bejėgiškumo įšalo. Šis laisvėjimo procesas jau vyksta." Būtent tas bejėgiškumo įšalas šiandien gal labiausiai mums ir kenkia tad nereiktų jo tirpimo proceso lėtinti juodu pesimizmu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"