TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dvejopi standartai

2016 01 08 6:00

Praėjusį antradienį LRT laidoje „Dėmesio centre“ kalbėta apie padėtį Lenkijoje, susidariusią atėjus naujai valdžiai. Taip pat – apie lietuvių ir lenkų, Lietuvos ir Lenkijos santykius. Kaip pagrindinė tų blogų santykių priežastis visada įvardijama asmenvardžių ir vietovardžių rašyba, ir tai jau tampa tarsi gimtąja nuodėme. Vienas pašnekovų – Rimvydas Valatka – laidoje pristatytas kaip Nepriklausomybės Akto signataras. Laidoje dalyvavo ir Laurynas Kasčiūnas bei Czeslaw Okinczyc (būtent taip buvo parašyta). Pastarasis buvo pristatytas kaip ambasadorius ir Nepriklausomybės Akto signataras.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų sąraše nei signataro Czeslaw Okinczyc, nei signataro Czesław Okińczyc nerasime. Jame figūruoja Česlav Okinčic. Kiek man sako nuovoka, Česlav Okinčic nei vardo, nei pavardės nepasikeitė ir toliau asmens dokumentuose yra Česlav Okinčic. Neatmestina tikimybė, kad šis asmuo norėtų savo vardą ir pavardę rašyti pagal kitokias taisykles, tačiau šiuo metu Lietuvos teisė to daryti neleidžia.

Demonstruodama begalinę „toleranciją“ LRT užbėga įvykiams už akių ir vardus bei pavardes rašo pagal galimą naująjį įstatymą, kuris dar tėra projektas ir nežinia ar bus apskritai priimtas. Yra toks iš romėnų teisės kilęs posakis Dura lex, sed lex. Tai reiškia, kad nors įstatymas ir yra griežtas, jo vis tiek privalu laikytis. Tik taip ugdoma pagarba teisei, užtikrinama teisinė tvarka ir teisės viršenybės principas. Deja, kai kuriems angažuotiems laidų redaktoriams ne teisė yra karalius (pagal posakį Non rex est lex, sed lex est rex), bet jų „geri norai“ yra aukščiau už pagarbą teisei ir tradicijai.

Taip atsiranda dvejopi standartai. Jei panaršytume po LRT mediateką, rastume kur kas daugiau atvejų, kai nelietuviški vardai ir pavardės rašomi taip, kaip yra užrašyti asmens dokumentuose (t. y. lietuviškais rašmenimis). Tačiau nežinia kodėl vieniems kartais yra suteikiama daugiau „garbės“ nei kitiems. Glumina, kad nacionalinis transliuotojas, išlaikomas mokesčių mokėtojų, leidžia sau nesilaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų ir jos piliečių pavardes rašyti kitaip, nei jos yra užrašytos asmens dokumentuose.

Kalbant bendrai, Lietuvos viešojoje erdvėje yra susidariusi keista situacija, kai vertinami lietuvių ir lenkų santykiai. Tarsi tie santykiai būtų tik Lietuvos lenkų problemos. Atrodytų, kad nei Lenkijos lietuviai, nei galiausiai lietuviai, gyvenantys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) administruojamose mūsų šalies savivaldybėse, problemų neturi.

Kad būtų objektyviau, galiu pavardyti. Neseniai paaiškėjo, kad Seinų valdžia pernai nuo „Žiburio“ gimnazijos nuslėpė ir jai nedavė apie 1 mln. zlotų. Seinų burmistras bandė skolą „grąžinti“, įtraukdamas ją į šių metų biudžetą, tačiau vietos taryba tokį biudžetą atmetė. Taigi skola dingo.

Jeigu panašūs dalykai paaiškėtų Lietuvoje, ar būtų taip tylima? Mūsų šalyje tik kiek patriukšmauta, kai po Valstybės kontrolės audito paaiškėjo, kad LLRA valdomose savivaldybėse nevisiškai teisingai dalijamos mokinio krepšelio lėšos. Kaip tokios istorijos baigiasi, dažnai lieka nepaviešinta.

Kitas pavyzdys – Berznyko kapinės. Lenkijos pareigūnai sako, kad tai yra Bažnyčios kompetencija, tad jie kištis į šį reikalą negali. Tik ar tikrai nėra būdų to reikalo sutvarkyti? O gal nėra noro?

Dabar – keletas pavyzdžių, kaip gyvena lietuviai Vilniaus rajone. Ar teko kam nors girdėti, kad lietuviai iš Vilniaus rajono bėgtų atgal į miestą? Skamba absurdiškai, tačiau, deja, tokia realybė. Tiesa, reiškinys nėra masinis. Darželių ir mokyklų problema daugiau ar mažiau yra žinoma, tačiau yra ir kitų problemų, pavyzdžiui, dėl susisiekimo organizavimo. Kai kurios šeimos tiesiog nebeišgali savo vaikų vežioti į būrelius mieste (rajone jų nėra), nes tai reikalauja nemažai laiko, pinigų ir sveikatos (pats esu su tuo susidūręs, todėl žinau). Tuo metu savivaldybė piktybiškai šio klausimo nesprendžia, reikalingus maršrutus naikina, tačiau kartu gali parūpinti maršrutą dėl kelių žmonių (pavyzdžiui, trečiadienio maršrutas Šeškinės poliklinika – Brinkiškės).

Kas gali paneigti, kad tai nėra tyčinė veikla. Juk dėl kiekvieno rinkėjo balso rajone vyksta arši kova, o kuo mažiau čia lietuvių, tuo didesni LLRA šansai. Galima pateikti daugybę panašių pavyzdžių, tik ar yra kam problemas išklausyti ir galiausiai padėti išspręsti. Juk mūsų šalyje tokius klausimus keliantys žmonės jau pelnė nacionalistų ir fundamentalistų sinonimą, o su tokiais niekas nenori tapatintis. Atsiranda užburtas ratas.

Esu įsitikinęs, kad būtent toks šio klausimo supaprastinimas, priešingos nuomonės marginalizavimas ir varo mūsų santykius į pato situaciją bei dar labiau juos blogina. Tik matydami šių santykių visumą, pradedant istoriniu kontekstu ir baigiant dabarties problemomis, kurios turi būti abipusiškai aiškiai įvardytos ir pripažintos, galime bandyti juos gerinti. Santykiai gali būti gerinami tik tada, kai abi šalys pripažįsta savo klaidas, mėgina jas taisyti ir atsiprašo.

Lietuvių ir lenkų santykiai niekada nepagerės, jei nebus pradėta juos vertinti visapusiškai ir kompleksiškai, nesivadovaujant aklais pariteto principais, ir jei jie bus gerinami tik vienos šalies sąskaita.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"