TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dviguba pilietybė - be vizijos ir diskusijų

2013 04 24 7:06

Seimo balsavimas dėl referendumo, per kurį piliečiai bus kviečiami pareikšti nuomonę pilietybės klausimu, kol kas visuomenėje nesukėlė didesnių diskusijų. O jos būtinos. Šiandien daugelis sutinka, kad dvigubos pilietybės problemą reikia spręsti. Tačiau atliekant tai skubotai, nerandant tinkamos Konstitucijos straipsnio pataisos formuluotės, galima padaryti daug žalos.

Smerkiančiųjų dvigubos pilietybės idėją gretos per pastaruosius dvejus metus gerokai praretėjo. Šių metų sausį didelė dalis visuomenės reiškė nepasitenkinimą, kai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atmetė Deivido Stagniūno partnerės čiuožėjos Isabellos Tobias prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę. Žinoma, ne ši problema svarbiausia. Žmonės tiesiog geriau pajuto globalaus pasaulio pulsą ir suprato, kad vengti realybei žvelgti į akis nėra geriausia išeitis Lietuvai. Kiti turbūt keičia nuomonę matydami savo šeimos ar giminės padėtį.

Tačiau Seimo elgesys kelia didelį nerimą. Nėra svarbesnio klausimo už pilietybės, todėl mėginimas spręsti jį skubotai, ir dar siekiant politinių dividendų, niekuo nepateisinamas. Deja, tenka konstatuoti, kad būtent tai šiuo metu ir vyksta.

Nuo 2006 metų Pilietybės įstatymas, stengiantis jį suderinti su Konstitucijos nuostatomis, buvo keičiamas gal penkis kartus, tad maišaties ir susierzinimo čia ir taip nestinga. Galų gale tapo akivaizdu, kad dvigubai pilietybei įteisinti būtina Konstitucijos pataisa, kurią galima priimti tik referendumu. Priminsiu: privalomojo referendumo nuostata būtų priimta, jeigu už ją balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Tačiau didžiulis galvos skausmas yra tai, kad referendumo sėkmė net geriausiu atveju mažai tikėtina. 2012 metų Seimo rinkimuose dalyvavo 57,5 proc. rinkėjų. Esant panašiam aktyvumui ir laukiant, jog nuostatai pritartų daugiau kaip pusė visų į sąrašus įtrauktų gyventojų, reikia, kad "už" balsuotų apie 90 proc. rinkimuose dalyvaujančių piliečių. Tai pasiekti gana sunku, ypač kai dėl klausimo - šiuo atveju Konstitucijos pataisos formuluotės - nesusitaria politinės jėgos. Šiandien tokio sutarimo nėra, o diskusijos, kai kurių žiniasklaidos priemonių įvardytos kaip rietenos, dėl šio jautraus klausimo perkeltos į Seimo salę. Aštrios ir neparengtos diskusijos rodo neatsakingą, niekuo nepateisinamą elgesį, už kurį atsakomybė tenka Seimo daugumai.

Nesunku įsivaizduoti, kokia nusivylimo banga kiltų ir kokia žala būtų padaryta valstybei, jei referendumui teikta Konstitucijos nuostata liktų nepatvirtinta. Gresiant tokiai perspektyvai kur kas geriau apskritai nejudinti minėto straipsnio. O referendumas galėtų pavykti tik tuo atveju, jei visos politinės jėgos vieningai paremtų teikiamą nuostatą ir aktyviai plušėtų už ją agituodamos.

Visiškai nesuvokiama, kodėl valdantieji leido "iššokti" Artūrui Paulauskui su sava Konstitucijos straipsnio formuluote ir rinktis politinius dividendus darant galbūt neatitaisomą žalą šalies ateičiai. Reikėjo, kad svarbiausios politinės partijos būtų sutarusios tiek dėl referendumo formuluotės, tiek dėl aiškios Konstitucijos straipsnį įgyvendinsiančio įstatymo nuostatos. Skelbti referendumą, kai nėra partijų sutarimo, nėra formuluotės - absurdo viršūnė. Net Pasaulio lietuvių bendruomenės, kuri ne vienus metus gina dvigubos pilietybės idėją, atstovė Lietuvoje Vida Bandis teigia, jog tokiomis aplinkybėmis referendumo geriau apskritai nerengti.

A.Paulausko pasiūlyta formuluotė "Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu" yra bevertė, netgi pavojinga. Norint ką nors pasiūlyti, įgyvendinti ir pasiekti, reikia žinoti, ko nori. A.Paulauskas neturi supratimo, kokia yra dvigubos pilietybės prasmė, neturi jokios idėjos ir jokios vizijos. Pagal siūlomą formuluotę bet kuris Lietuvos pilietis gali būti bet kurios kitos valstybės piliečiu - žodžiu, pilietybės, o kartu ir valstybės prasmė išplaunama taip, kaip tik įmanoma išplauti. Kitos valstybės pilietybė siūloma, net brukama tiems, kurie jos iki šiol nė neprašė. Ne geriau "sublizgėjo" ir premjeras - jis pareiškė, kad dvigubos pilietybės koncepciją turi pasiūlyti teisininkai. Tautos ir valstybės ateitis atiduodama į anoniminių teisininkų rankas, nes įtakingiausias politikas šiuo klausimu neturi ką pasakyti?

Užmirštamas svarbiausias dalykas - konstitucinė nuostata, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta. Užmirštama vienintelė svarbiausia problema, kurią nesėkmingai mėgino išspręsti vienas po kito priimami pilietybės įstatymai, - pasiekti, kad iš Lietuvos piliečio lietuvio jokiomis sąlygomis nebūtų atimama pilietybė, kuri Konstitucijoje yra įtvirtinta kaip prigimtinė teisė. Galų gale turi būti aiškiai, protingai, siekiant naudos Lietuvos valstybei sureguliuoti principai, pagal kuriuos pilietybė suteikiama kitų valstybių piliečiams.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"