TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dviguba pilietybė: Latvijos patirtis

2015 08 06 6:00

Pavasarį Liberalų sąjūdis atgaivino iniciatyvą rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Vėl užsimezgusi diskusija bus pratęsta rudenį. Kalbų dvigubos pilietybės tema gausu, tačiau stebina tai, kaip mažai jose racionalumo, kiek čia mistifikacijų ir klaidingos informacijos. 

Susidaro įspūdis, kad spręsdama šią problemą Lietuva pateko į neįveikiamą teisinį labirintą. Jo nei pereisi, nei sienos nepramuši... Tačiau juk ne kas kitas, o tik patys ir pastatėme šį labirintą, kuris tarsi laiko paėmęs nelaisvėn.

Tuo metu kaimynė Latvija po ilgų diskusijų nustatė tvarką, pagal kurią Latvijos piliečiai gali turėti ir kitos valstybės pilietybę. Atitinkamas Pilietybės įstatymo pataisas Latvijos Saeima priėmė 2013 metų spalio 1 dieną (Latvijos Konstitucija apie dvigubą pilietybę nekalba). Nustatoma, kad Latvijos pilietybę gali išlaikyti asmenys, kurie įgijo kitos Europos Sąjungos (ES) narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) narės - Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Šveicarijos - pilietybę, NATO narės pilietybę, taip pat Australijos, Brazilijos arba Naujosios Zelandijos pilietybę. Yra ir papildomų galimybių. Latvijos piliečiai gali turėti antrąją pilietybę šalies, su kuria Latvija sudarė susitarimą dėl dvigubos pilietybės pripažinimo (kol kas nėra nė vieno tokio susitarimo). Latvijos vyriausybė dėl svarbių nacionalinių interesų gali suteikti leidimą asmeniui turėti dvigubą kitos, įstatyme neįvardytos, šalies pilietybę. Dviguba pilietybė galima su bet kuria šalimi, jei tos kitos šalies pilietybė įgyta automatiškai (ex lege), susituokus arba įvaikinus. Galų gale, ne Latvijos piliečiai, įregistruojantys Latvijos pilietybę kaip latviai arba lyviai, taip pat išeiviai, turi teisę išlaikyti bet kurios kitos valstybės pilietybę. Nepaisant kokią kitą pilietybę turi Latvijos pilietis, pagal savo teisinius santykius su Latvija jis yra laikomas tik Latvijos piliečiu.

Žvelgdamas į šias įstatymo nuostatas, matyt, turėčiau rautis nuo galvos plaukus ir aimanuoti, apraudodamas žūvančią latvių tautą. Mat tokios pačios dvigubą pilietybę reguliuojančios nuostatos aptariamos ir Lietuvoje, tik čia jos dažniausiai pripažįstamos kenksmingomis tautos gyvybingumui ir keliančiomis grėsmę valstybei, nelogiškomis, teisiškai ydingomis, neįmanomomis bei diskriminacinėmis.

Pavyzdžiui, Seimo narė Agnė Bilotaitė savo paskelbtame komentare gąsdina, kad Lietuvos piliečiams leidus turėti vienų valstybių pilietybę, o neleidus kitų susidursime su „nelygiu ir nepagrįstu piliečių diskriminavimu“. Seimo narė tęsia samprotaudama, kad nebus įmanoma įtikinamai atsakyti į klausimą, kodėl tapus kitos ES šalies piliečiu Lietuvos pilietybė išsaugoma, o tapus Šveicarijos ar Norvegijos – nebe. Kaip matome, latviams ši problema nekyla. Visų pirma, Šveicarija ir Norvegija yra EFTA narės, todėl šių šalių pilietybė Latvijos piliečiams leidžiama. Dar daugiau, latviai nesivaržo ir konkrečiai išvardija papildomas valstybes, kurių pilietybę gali turėti Latvijos piliečiai – tai yra Australija, Brazilija ir Naujoji Zelandija. Kodėl šios valstybės, o ne kitos? Kodėl Brazilija, bet ne, pavyzdžiui, Argentina? Latvių visuomenė apie tai diskutavo, ir parlamentas galiausiai taip nusprendė įvertinęs visus veiksnius ir atradęs sprendimą, kuris šiuo metu latvių tautai yra palankiausias. Taip, kai kas tuo liks nepatenkintas, tačiau – ar yra tokių įstatymų, valstybės sprendimų, kurie patinka visiškai visiems? Vardydami valstybes, su kuriomis leidžiama dviguba pilietybė, latviai tiesiog turėjo kažkur padėti tašką, ir jie jį padėjo. Demokratinės valstybės parlamentas pasakė savo žodį, ir dabar latviai dėl nieko neturi nei teisintis, nei atsiprašinėti.

A. Bilotaitė, kartu su kitais dvigubos pilietybės komentatoriais, piešia dar vieną baubą. Ji nurodo, kad Lietuvoje gyvena 180 tūkst. potencialių Rusijos piliečių. Suprask – vos bus įteisinta dviguba pilietybė, Lietuvoje iškart išdygs penktoji kolona, ir gindama savo piliečių teises Rusija pradės kelti grėsmę Lietuvai. Tačiau šis argumentas – išlaužtas iš piršto. Visų pirma, Lietuvos parlamentas nuspręs, su kuriomis valstybėmis yra leidžiama dviguba pilietybė, ir Rusijos tame sąraše nebus. Manyčiau, gąsdinančių šiuo baubu komentatorių fantazija yra laki, ir jie įsivaizduoja, kad kada nors Seimas gali priimti įstatymo pataisas, leidžiančias dvigubą Lietuvos pilietybę kartu su Rusijos pilietybe – aišku, tam, kad atvertų duris Rusijai. Čia verta pastebėti, kad jeigu kada iš tiesų susirinks išdavikiškas Seimas, tai jis ras kur kas paprastesnių būdų pasitarnauti Rusijai ir išplėsti jos įtaką. Beje, Rusija dabar vartoja sąvoką „rusų pasaulis“, kuri apima ne tik Rusijos piliečius. Ir pastarųjų Ukrainos įvykių, ir Lietuvos istorijos pavyzdžiai nesuteikia jokių argumentų, patvirtinančių, jog pilietybės klausimas eskaluojant agresiją galėtų turėti bent kokios reikšmės. Istorija liudija, kad norint mušti lazda visada atrandama.

Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai ir su juo susiję teisininkai šią temą pratęsia dar toliau ir klausia, kurioje pusėje kilus karui kariautų asmenys, turintys dvigubą pilietybę? Tačiau juk aišku, kad tokius žmonių sprendimus lemia ne formalūs argumentai, kišenėje turimas dokumentas. Nors ir kaip gerbtume KT, verta priminti, kad karas (neduok Dieve, jo sulaukti) vyks tikrai ne pagal KT suformuotą doktriną. "The Economist" straipsnis, skirtas dvigubos pilietybės temai, atkreipia dėmesį į tai, kad didžiausi išdavikai visuomet būdavo tos šalies piliečiai, neturintys kitos pilietybės. Ir tai šventa tiesa.

Taigi Rusijos piliečių grėsmės argumentas yra dirbtinis, bet nuolat pučiamas, tarp jų - ir reikalaujant, kad dvigubos pilietybės su Rusija draudimas būtų įtvirtintas Konstitucijoje. Tokią formuluotę atrasti būtų keblu, bet įmanoma. Tik ar to reikia? Latvijoje tokio konstitucinio draudimo nėra. Dar daugiau, įstatymas palieka galimybę leisti Latvijos piliečiams turėti bet kurios valstybės pilietybę, jei su ta valstybe sudaroma atitinkama sutartis. O juk Latvija – tai valstybė, turinti itin didelę rusų mažumą, valstybė, kurioje rusų partijos pergalė rinkimuose yra visai tikėtina. Skirtumas tas, kad latviai nepasiduoda baubų nelaisvei ir savo gyvybinio tautos intereso išlaikyti kuo daugiau piliečių šalies orbitoje neaukoja vaizduotės nusipieštoms šmėkloms.

Galų gale, latviai Pilietybės įstatymu įtvirtina kraujo teisės principą, žinomą Vokietijoje ir kitose valstybėse. Autochtonai latviai ir lyviai Latvijos piliečiai jau šiuo metu gali turėti bet kurios kitos valstybės pilietybę, o kitų tautybių piliečiams neleidžiama turėti įstatyme neįvardytų valstybių pilietybės. Lietuvoje tokia galimybė net nesvarstoma – įdomu kodėl?

Liūdna, kad Lietuvoje iš esmės nevyksta argumentais bei faktais pagrįsta diskusija itin svarbiu dvigubos pilietybės klausimu. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią problemą paminėjo savo metiniame pranešime, tačiau galų gale ir ji, ir kiti politikai viską paliko savieigai, kuri nieko gero neduos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"