TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dviguba pilietybė: prigimtinė teisė ar kolekcionieriaus aistra?

2009 02 23 0:00

Prezidento sudaryta darbo grupė išjudino dvigubos pilietybės klausimą, nors daugelis žmonių nepatenkinti jos siūlymu. Vieniems grupės išvados toliau įteisina prigimtinės teisės į pilietybę atėmimą, kiti piktinasi, kad pilietybė lengva ranka suteikiama kolekcionieriams ir "netikriems" patriotams.

Dėmėsio verti du konkretūs darbo grupės pasiūlymai. Pirma, kad visi Lietuvos piliečiai, kurie iš Lietuvos buvo ištremti ar išvyko nuo 1919 iki 1990 metų kovo 11 dienos, ir jų palikuonys išlaiko Lietuvos pilietybę. Antra, kad nors asmenys, palikę Lietuvą po 1990 kovo 11 dienos ir pasirinkę kitos šalies pilietybę, netenka Lietuvos pilietybės, užsienyje gimę jų vaikai išlaiko teisę turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę.

Kitas momentas yra svarbesnis. Darbo grupė atsiribojo nuo ydingo 2006 metų Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo dėl dvigubos pilietybės. Tada KT pripažino, kad Konstitucija leidžia įstatymu nustatyti vienos pilietybės principo išimtis - tuos "atskirus atvejus", kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. KT teigė, kad tie atskiri atvejai turi būti "itin reti." KT aiškinimas, kad Konstitucijoje minimi "atskiri atvejai" reiškia "itin retus" atvejus iškreipė žodžio "atskiri" prasmę ir prieštaravo 1969 metų Vienos konvencijos dėl sutarties teisės 31 (1) straipsnio nuostatai, kad, interpretuojant sutartį, reikia žodžiams suteikti jų "įprastinę reikšmę". Konvencijos nuostata, be abejo, galioja interpretuojant šalies įstatymus.

Prezidento darbo grupė nurodo, kad Konstitucijoje nurodytų atskirų atvejų negali "būti itin daug" ir įstatymais dvigubos pilietybės negalima paversti "labai paplitusiu reiškiniu." Ši interpretacija smarkiai praplečia dvigubos pilietybės suteikimo lauką. Nors dviguba pilietybė negali tapti labai paplitusiu reiškiniu, ji nebeturi būti suteikiama tik itin retais atvejais.

Darbo grupė yra darbo grupė. Jos pasiūlymai taps tikrove, tik jei Seimas priims atitinkamą įstatymą, o KT nepavadins jo nekonstituciniu. Bet siūlymai neliks be atgarsio.

Darbo grupės narių daugumą sudarė Egidijaus Kūrio ir jo aplinkos žmonės, tad buvo nuogąstaujama, kad ji aklai ir atkakliai gins KT nutarimą, kaip darė 2007 metais premjero Gedimino Kirkilo paskirta darbo grupė, kuriai vadovavo Egidijus Jarašiūnas. Ji pasiūlė kitos šalies pilietybę turintiems lietuviams suteikti tai, ką ji vadino "ypatingo ryšio su Lietuva statusu". Kalbos apie specialų statusą buvo gėdingas ir išeivius žeminantis akių dūmimas, nes Konstitucija tokį statusą seniai suteikė lietuviams 32 straipsniu, kur pažymima, kad "kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje". Po kelių savaičių niekas, net ir darbo grupės nariai, nebekalbėjo apie šį bevertį ypatingą statusą.

Prezidento darbo grupės siūlymai nebus ir negali būti paskutinis žodis dėl dvigubos pilietybės. Lemiamą žodį turi tarti Lietuvos piliečiai, ne teismai ir teisėjai, kurie gali nustatyti tik plačius priimtino sprendimo parametrus. Nusigręžimas nuo dirbtinai riboto dvigubos pilietybės supratimo sveikintinas ir dėl to, kad rodo, jog daugiau teisininkų pradeda įsisąmoninti, kad Seimas, o ne KT turi leisti įstatymus, kad jau laikas KT liautis uzurpavus kitos valdžios galias ir prerogatyvas.

Darbo grupės siūlymai sulaukė kritikos. Jie esą nesuderinami su "prigimtine teise" į pilietybę. Bet prigimtinės teisės sąvoka yra slidi, filosofai nesutaria dėl jos turinio ir pateisinimo. Kiekvienu atveju ši teisė yra įstatymiškai reguliuojama, ir skirtingos šalys skirtingai tai daro. JAV pilietybė įgyjama pagal ius soli principą, taigi ją gauna visi, gimę jos teritorijoje, neatsižvelgiant į tėvų tautinę kilmę. Vokietijoje galioja ius sanguinis, tai yra, pilietybė suteikiama piliečių vaikams. Jauniausias mūsų vaikas gimė Vokietijoje. Registravimo biure man buvo aiškiai pasakyta, kad jis negali būti Vokietijos pilietis.

Daugumos šalių pilietybės įstatymai nurodo pilietybės netekimo sąlygas, dažnai dėl tėvynės išdavimo, tarnavimo priešo ginkluotose pajėgose. Sąjungininko pilietybės įgijimo negalima lyginti su tikra išdavyste. Bet jei įstatymai nurodo pilietybės netekimo sąlygas, pripažįstama, kad teisę į pilietybę reguliuoja įstatymai. Tuo atveju negalima teigti, jog teisė yra prigimtinė ir neliečiama.

Daugelis lietuvių nepritaria dvigubai pilietybei. Esą Lietuva kuriama Lietuvoje, tik Lietuvoje gyvenantieji gali visapusiškai dalyvauti šiame procese. Už Lietuvos ribų gyvenantys lietuviai yra proceso stebėtojai, ne visateisiai dalyviai, tad neturi teisės į pilietybę. Vieni net aiškina, kad išvykdamas iš Lietuvos teritorijos žmogus ne tik palieka Lietuvą, bet jos atsisako, gal net išduoda. Tie patys, kurie piktinasi, jog Valdas Adamkus vasario mėnesį atostogauja Meksikoje, o ne Palangoje ar Šančiuose.

Tautos skaistybės gynėjai nėra pirmieji, kurie perša šias nuostatas. Okupacijos metais kompartija buvo pagrindinis teritorinio patriotizmo šauklys. Tarybų Lietuva esą buvo tikroji Lietuva, už jos ribų gyvenantys lietuviai buvo atskalūnai, svetimoms jėgoms parsidavę išdavikai. Maskvos diktuojamos nuostatos buvo nuoseklios. LTSR buvo TSRS provincija, vienintelė pilietybė buvo tarybinė, kapitalistinių šalių gyventojai priklausė priešo stovyklai, tad negalėjo būti piliečiai.

Priekaištaujama 1944 metais pasitraukusiems lietuviams, kad jie pabėgo, nekūrė Lietuvos, priėmė kitų šalių pilietybę. Patogiai užmirštama, kad daugelis likusiųjų susitaikė su okupacija, labiau rūpinosi savo karjera negu Lietuva, tapo entuziastingais didžiosios tėvynės rėmėjais.

Daugiau priekaištaujama naujiesiems emigrantams, kurie dėl patogesnio gyvenimo esą nusigręžė nuo Lietuvos ir suskubo gauti kitos šalies pilietybę. Ir šiuo atveju perdėm pamokslaujama.

Pilietybės klausimas per svarbus, kad diskusijos būtų vedamos šūkių ir priekaištų lygmeniu. Galima viltis, kad darbo grupės pasiūlymai bus paskata rimtesniems svarstymams. O prezidentas gal teiksis jiems vadovauti.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"