TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Dykuma kaip sąmonės šuolis

2015 02 21 6:00

,,Dvasia Jėzų paakino nukeliauti į dykumą. Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas, buvo kartu su žvėrimis, ir angelai jam tarnavo. Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti Gerąją Dievo Naujieną: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo Karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mk 1, 12–15).

Biblinėje numerologijoje skaičius keturiasdešimt yra reikšmingas. Pavyzdžiui, keturiasdešimt metų Išrinktoji tauta klaidžiojo po Sinajaus pusiasalio dykvietes. Judaizme tai labai reikšmingas skaičius. Nutyrinimo simbolis. Islame - pranašas Mahometas, tik sulaukęs tokio amžiaus, pradėjo iš arkangelo Gabrieliaus gauti Korano apreiškimus - raginama grįžti prie vieno, tikrojo Dievo. Budizme šis skaičius siejasi su Budos nušvitimu. Jėzaus pasninkas dykumoje, kaip skaitome šio sekmadienio Evangelijoje, truko keturiasdešimt dienų. Ezoterinėje numerologijoje skaičius 40 rodo pasirengimą pereiti į aukštesnį sąmonės lygmenį. Ir čia yra tiesos.

Šiandien ir vėlei skambantis Evangelijos raginimas atsiversti būtent pirmiausia ir reiškia - susivokti, peržvelgti. O tai įmanoma tik tyloje, ir ne vien išorinėje, bet svarbiausia - vidinėje. Esminiai dalykai, susiję su Dievu, pašaukimu, gyvenimu, atsiranda tik nurimus sąmonės srautui.

Tai, ką prieš keletą mėnesių buvau rašęs komentare, galima priminti dar kartą: Jono Krikštytojo, Jėzaus iš Nazareto žodžiuose, o taip pat Senojo Testamento pranašų šauksme, atsivertimas visų pirma reiškė intelektualinį judesį. Ne moralinį, visų pirmiausia, bet proto veiksmą. Pažodžiui verčiant iš graikų kalbos sekmadienį Bažnyčios liturgijoje skaitomą tekstą, „atsiversti“ reiškia „pakeisti mąstymą“. Mąstymo pokytis yra itin sunkus uždavinys. Buda nušvito, atsivertė tik po ilgos meditacijų praktikos. Nušvisti budistiniame kontekste visiškai nereiškia patirti tokią būseną, kurioje išgyvenami psichodeliniai reiškiniai, kūno virpuliai ar dar panašios psichofizinės būsenos. Nušvisti - tai suvokti visų daiktų tikrąją prigimtį. O visų pirmiausia - kas aš pats esu? Tai yra meditacijų tikslas ir giliausioji prasmė. Ne saldaus svaigulio patirtis, ne levitacija, tačiau savo tikrosios prigimties suvokimas. Suvokti jau ne vien intelektu, tačiau visu savimi. Intelektu galima nemažai ką suprasti, tačiau viskas gali ir likti intelekto lygmens.

Katalikų Bažnyčia moko, jog asmuo, gimtosios nuodėmės pasekmių paliestas, yra skilęs į dalis. Vidinio vienio stoka yra saviugdos tikslas. Kuomet protas neprieštarauja jausmams, valia - protui. Vidinė darna, savosios tiesos siekis, esminio, vertingiausio, išliekamojo turinio suvokimas. Toks sąmonės šuolis iš kasdieniškos į nušvitusią neabejotinai reikalauja daug laiko ir pastangų. Neretai pradėjusieji dvasinę praktiką ir greitai nepasiekusieji "suplanuotų“ tikslų viską meta ir grįžta prie "pasaulietinės“ kasdienybės.

Viešoji Kristaus veikla prasidėjo tik po tokio ilgo ir sekinančio pasiruošimo. Ne intelektualinių diskusijų seminare, bet vienatvėje ir esant didžiuliam nepatogumui. Dykuma religingojo ausiai tik skamba egzotiškai. Ilgiau joje pabuvus pradeda nušvisti visai nemalonūs dalykai, kurie gali ir sukrėsti. Nepriteklius, skurdas, alkis, jei tik nepriveda prie degradacijos, gali ir pozityviai perkeisti žmogų.

Tačiau yra ir kitokių liudijimų. XX amžiaus pradžios prancūzų karių rezidavimas Alžyro dykumose ne visiems baigdavosi laimingai. Ilgiau pabuvę dykumose kariai, kaip liudija mačiusieji, neretai morališkai degraduodavo. Žmogus pamato savo silpnumą ir lieka jo nugalėtas. Evangelijoje minimi "velnio gundymai“, tačiau tai dar nereiškia, jog pradėjęs kūno, proto ir jausmų savitvardą tuojau prisišauksi "raguočius“. Raguotieji smulkmės nepuola. Mumyse pačiuose sėdi nuosavi mūsų "velniai“ ir demonai. Tikrieji sukyla tik prieš nušvitusiuosius arba jau esančius arti to.

Keturiasdešimties dienų pasninkas, po kurio Mokytojas iš Nazareto viešai pradėjo skelbti: „atsiverskite“, buvo pasiruošimo misijai metas. Sunkus ir varginantis. Tačiau tikrumo ir sąmonės išgryninimo metas. Bažnyčia jau nuo seniausių laikų savo liturgijoje krikščionims siūlo tokį tarpsnį. Tai moralinės mirties laikas. Siekio nugalėti savo kūniškumą metas. Tai metas, kuomet reikia nuskaidrinti sąmonę, idant suvoktume, jog "ne viena duona žmogus gyvas“. Pabandykime. Gavėnia - tai vienas iš būdų pabėgti nuo kasdienės rutinos, kuri neretai susijusi su hedonistiniu ištižimu. Tačiau nušvitimui, atsivertimui reikia valios. Taip pat ir laiko. Neatsitiktinai gavėnia trunka net septynias savaites.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"