TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Džihadas prieš žurnalistus

2015 12 30 6:00

Likus trims dienoms iki 2015-ųjų pabaigos, tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ („Reporters Without Borders“) internetinėje svetainėje išvydau šiurpinantį skaičių – 65. Tiek žurnalistų, daugiausia – atlikdami savo pareigas, šiemet žuvo visame pasaulyje.

Šie metai neabejotinai bus ilgai minimi kaip vieni kruviniausių žiniasklaidos istorijoje. Juk dar pernai manyta, kad riba buvo pasiekta 2014-aisiais, kai gyvybę prarado 56 plunksnos broliai. Šiemet liūdnas antirekordas buvo gerokai viršytas, ir labai tikėtina, kad ateityje gedulo žiniasklaidos bendruomenėje dar daugės.

Jau keli dešimtmečiai žurnalistai aršiausiai žudomi tuose karštuosiuose planetos taškuose, kur civilizuotas pasaulis kovoja su pagal viduramžių tradicijas gyvenančiais vadinamaisiais islamo radikalais. Tačiau šiemet musulmonų teroristai žurnalistus masiškai šaudė jau ir ten, kur iki tol šios profesijos atstovai galėjo jaustis saugūs. Tai labai blogas ženklas Senajame žemyne dirbantiems plunksnos broliams ir spaudos laisvei apskritai. Jei laisvė pradedama organizuotai naikinti ten, kur ji ir atsirado, vadinasi, įžūliai pradėtos kirsti pačios jos šaknys.

2015-ųjų pradžioje islamo džihadistai Paryžiuje surengė ataką prieš prancūzų satyrinį žurnalą „Charlie Hebdo“. Sausio 7-osios rytą į redakciją įsiveržę užpuolikai automatų serijomis pasiuntė myriop 12 žmonių, iš kurių 8 buvo žurnalistai. Teroro aktui prieš leidinį įvykdyti užteko mažyčio preteksto – „Charlie Hebdo“ išspausdino pranašo Mahometo karikatūrą, kuri daliai, galbūt net daugumai, jo sekėjų pasirodė įžeidi.

Už Europos ribų žurnalistai taip pat dažniausiai naikinti islamą išpažįstančiose šalyse. Gruodžio 28 dieną buvo pranešta apie Turkijos Gaziantepo mieste nužudytą Sirijos žurnalistą Naji el-Jerfą, kritikavusį teroristinės „Islamo valstybės“ veiksmus. Televizijos kanalo „Al Arabia“ tvirtinimu, atsakomybę už teroro išpuolį prieš spaudos atstovą prisiėmė pati „Islamo valstybė“.

Organizacijos „Reporteriai be sienų“ duomenimis, 2014-aisiais daugiausia žurnalistų – 11 – buvo nužudyta Sirijoje, 7 – Palestinoje, po 5 – Irake ir Ukrainoje, 4 – Libijoje. Brazilijoje, Kolumbijoje, Pakistane, Paragvajuje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje pernai žuvo po du žurnalistus, Rusijoje, Egipte, Gvinėjoje – po vieną.

Šiemet pagal spaudos atstovų, kritusių nuo teroristų rankos, skaičių (11) pirmavo Irakas, kur įsitvirtinusi „Islamo valstybė“. Antroje vietoje atsidūrė viena seniausių pasaulio demokratijų Prancūzija – čia žuvo 8 žurnalistai. Pietų Sudane žuvo 6, Indijoje ir Jemene – po 5, Brazilijoje, Meksikoje ir Filipinuose – po 3, Somalyje ir Ukrainoje – po 2, Azerbaidžane, Kolumbijioje, Gvatemaloje, Kenijoje, Mozambike, Konge, Šri Lankoje ir Turkijoje – po vieną spaudos atstovą. Kitaip sakant, šiemet apie pusė žurnalistų buvo nužudyta islamiškose valstybėse.

Išpuolis Paryžiuje prieš satyrinio žurnalo žurnalistus buvo sukėlęs pasipiktinimo bangą visame pasaulyje. Vien ką reiškė per planetą nuvilnijęs šūkis „Je suis Charlie“, kuriuo civilizuotas pasaulis išreiškė solidarumą su prancūzais. Tačiau po kurio laiko solidarumo ugnelė staiga užgeso. Didele dalimi teroro išpuolį „Charlie Hebdo“ redakcijoje užgožė karai Ukrainoje ir Sirijoje, Vakarų ir Rusijos priešprieša, pabėgėlių antplūdis Europoje. Gožti gerai organizuotas kruvinas atakas padėjo ir vadinamojo politinio korektiškumo genijai, pradėję lyginti gerai organizuotą musulmonų ekstremistų terorą su psichikos sutrikimų turinčio Anderso Behringo Breiviko žudynėmis Norvegijoje. Suprask, europiečiai irgi gali būti masiniai žudikai. Manipuliavimas faktais nepadėjo – lapkričio mėnesį tame pačiame Paryžiuje džihadistai įvykdė dar keletą teroro aktų, per kuriuos žuvo jau apie 130 žmonių.

Ar galėjo šių teroro aktų nebūti? Manau, kad taip. Tiesiog reikia reiškinius, kurie nepaliaujamai gimdo organizuotus teroristus, galų gale pradėti atspindėti taip, kaip jie to nusipelno. Juk kažkodėl be baimės rašome apie nuolat agresyvėjančią naujųjų laikų diktatoriaus Vladimiro Putino Rusiją, iki mažiausių kauliukų narstome žiaurius Šiaurės Korėjos komunistinius kraugerius ar žiaurumu garsėjančių Meksikos gaujų gyvenimą. Tačiau apie tai, kas vyksta visai šalia, pavyzdžiui, musulmoniškuose Paryžiaus rajonuose, dėl vadinamojo politinio korektiškumo, o dar labiau, įtariu, dėl džihadistų propaguojamo individualaus kruvino susidorojimo metodo dažnai bijome prabilti net puse lūpų.

Todėl amžina šlovė tiems kolegoms, kurie nepabūgo kalbėti apie vis smarkiau kraujuojančią radikalizmo Europoje ir pasaulyje opą. Dauguma jų paaukojo savo gyvybę, kad pasaulis taptų saugesnis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"