TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Egidijus JARAŠIŪNAS, M.Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros vedėjas: "Valdžios ribojimas Konstitucija"

2007 03 15 0:00

Kelios mintys apie Konstitucinio Teismo įstatymo pataisas

Seime užregistruotas Konstitucinio Teismo (KT) įstatymo pataisas iš pirmo žvilgsnio galėtume laikyti vienu iš daugelio bandymų koreguoti ir taip nestabilų įstatyminį reguliavimą. Tik šiuo atveju toje srityje, kurios reguliavimas buvo gana stabilus. Siūlomų pataisų tekste galima rasti visko: ir dalykų, dėl kurių galima diskutuoti (pvz., apie teisėjo atskirąją nuomonę, nors siūlymas iki galo neišbaigtas), ir iš Konstitucijos kylančio draudimo KT teisėjams dalyvauti politinėje veikloje paminėjimų ir pan. Nerimą kelia kitkas. Tai nuostatos, kurios išreiškia pataisų esmę. Ji tokia: įstatymu sumažinti KT galimybes vykdyti Seimo sprendimų konstitucingumo kontrolę. Sumažinti KT konstitucines galias.

Atrodo, pamiršta, kam ir kokiu tikslu šalies Konstitucijoje numatytas KT? Jo uždavinys - tikrinti valstybės valdžios institucijų (pirmiausia parlamento) priimamų aktų konstitucingumą. Tai konstitucinės kontrolės institucija, kurios funkcijos, įgaliojimai labai aiškiai apibrėžti pačioje Konstitucijoje, kurie būtini Konstitucijos viršenybei užtikrinti. Jie įtvirtinti būtent Konstitucijoje, bet ne įstatyme, kurio konstitucingumas gali būti tikrinamas. Kodėl taip yra? Jei KT įgaliojimus nustatytų institucija, kurios sprendimus KT patikėta kontroliuoti, iš tokios kontrolės nelabai kas liktų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas demokratijos modelis reiškia ne tik demokratišką valdžios išrinkimą, bet ir tos valdžios nuolatinę kontrolę. Pirmiausia - konstitucinę. Tai vakarietiškos teisinės civilizacijos abėcėlė. Valdžia prasminga ne savaime, o tik tiek, kiek vykdo konstitucinius įgaliojimus, ir tik konstituciniais tikslais. Konstitucijas tautos priima vienu tikslu: apibrėžti šalyje veikiančios valdžios ribas tam, kad apsaugotų piliečių teises ir laisves. Konstitucinė kontrolė nemenkina Seimo, kaip tautos atstovybės, vaidmens. Pagal Konstituciją kiekvienai institucijai tenka savi uždaviniai.

Pataisose regime kelias įstatymo intervencijas į konstitucinio reguliavimo sritį. Pirmiausia siūloma "išplauti" konstitucinės kontrolės esmę, išbraukiant iš KT įstatymo nuostatą, kad KT vykdo konstitucinį teisėtumą. Tai konstitucinė funkcija. Tame pat 1 pataisų str. numatoma, kad KT uždaviniai ir įgaliojimai negali būti aiškinami plačiau nei numatyta Konstitucijoje. Taigi siūloma žemesnės galios aktu - įstatymu - nustatyti, kaip turi būti aiškinama aukščiausioji teisė - Konstitucija. Kitaip sakant, šitaip pakoreguoti Konstitucijos sampratą. Tik kas bus tas arbitras, kuris pasakys, ar tinkamai išaiškinta? Gal naujas teismas? Ar pats Seimas? Dar vienas dalykas: bandymai žemesnės galios aktais koreguoti aukštesnės galios aktuose įtvirtinto reguliavimo sampratą laikomi antikonstituciniais. Pagal Konstituciją vienintelis oficialus jos aiškintojas yra KT. Tai jis daro nagrinėdamas konstitucinės justicijos bylas. Ir niekas kitas šios funkcijos negali vykdyti.

Arba dar viena siūloma pataisų nuostata apie KT uždavinių, įgaliojimų ir darbo tvarkos nustatymą Konstitucijoje ir įstatyme. Vėl reikia prisiminti, kad KT uždaviniai ir įgaliojimai nustatyti pačioje Konstitucijoje, kad toks nustatymas - konstitucinės kontrolės garantija, kad žemesnės galios aktu negalima sumažinti tokios kontrolės apimties. Tokia nuostata siekiama sudaryti prielaidas patyliukais koreguoti konstitucinį reguliavimą. Tai vėl intervencija į Konstitucijos sritį.

"Įdomi" nuostata dėl valstybės valdžios institucijų, Seimo narių, pareigūnų, politinių partijų, piliečių teisės reikšti savo nuomonę dėl KT sprendimų. Pataisose valstybės institucijos suplakamos į vieną krūvą su asmenimis, kuriems Konstitucija garantuoja teisę reikšti savo pažiūras. Arba pataisa, numatanti bylų eiliškumą. Išimtis numatyta tik Seimo prašymams dėl įstatymų ir Seimo aktų, prezidento ar Vyriausybės aktų konstitucingumo. Tarsi nieko. Bet pagal tokį reguliavimą išvados dėl apkaltos, rinkimų įstatymų pažeidimų, respublikos prezidento sveikatos būklės būtų priimtos ne mažiau kaip per pusantrų metų nuo prašymo gavimo. Siūlant šias pataisas reikėjo nepamiršti ir to, kad jas reikia suderinti su kitomis to paties įstatymo nuostatomis. Dar viena grupė pataisų (nutarimo priėmimas, tyrimo ribos ir kt.) irgi kertasi su konstitucinės kontrolės samprata.

Tokios ir panašios pataisos nesiderina su europine teisinio reguliavimo kryptimi. Europos Sąjungos šalyse jau kelintą dešimtmetį konstitucinė justicija stiprinama, plečiamos konstitucinės kontrolės galios. Valdžios ribojimas Konstitucija - vakarietiškos civilizacijos teisinio mąstymo savastis. XXI a. pradžioje beviltiškai pasenusi atrodo mintis, kad konstitucine kontrole yra menkinamas parlamentas. Nemanau, kad tų šalių politikams patinka konstituciniai teismai. Tik įsisąmoninta, kad valdžioje politikas yra laikinai, kad demokratijos sąlygomis valdžių kaita - natūralus dalykas, kad konstitucinė kontrolė - institutas, saugantis piliečių teises. Geresnio mechanizmo Vakarų civilizacija dar nesugalvojo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"