TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Eismo saugumas Lietuvoje Dubajaus bolido fone

2014 11 05 6:00

Esant dabartiniam geopolitiniam kontekstui, lengva pamiršti keliuose prarandamas gyvybes. Palyginti su tūkstančiais karo aukų, jos gali būti vis mažiau pastebimos. Skirtingai nei Ukrainoje, Lietuvoje vis daugiau žmonių žūsta taikos metu. 

Šiemet iki praėjusio pirmadienio eismo įvykiai jau pasiglemžė 209 gyvybes, arba net 4,5 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu (200). Žūčių 3 proc. padaugėjo net Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prižiūrimuose valstybiniuose keliuose, anksčiau juose fiksuotas nuolatinis mažėjimas. Kita vertus, gyvybė yra neįkainojama, ir visai nesvarbu, kokios žinybos teritorijoje ji prarandama.

Kodėl žūčių keliuose daugėja būtent šiemet? Kai kas dėl to kaltina po krizės vėl augantį transporto srautą. Teisūs yra ir specialistai, kurie teigia, kad kaltas ir pailgėjęs šiltasis metų laikas. Juk šiemet vasara iš esmės prasidėjo kovą ir nesibaigia iki šiol. Visiems žinoma tiesa: kai dėl orų kelių būklė geresnė, vairuotojai labiau rizikuoja ir dažniau sukelia avarijų.

Daug blogo daro ir lietuvių vairuotojų, kurių dažnas kelyje stengiasi parodyti savo „kietumą“, mentalitetas. Tačiau yra ir kitų priežasčių, kurios gausina žūtis keliuose.

Viename renginyje buvau priblokštas saugaus eismo specialistų, ten dalyvavusių, požiūrio į savo darbą. Ne paslaptis, kad dauguma aukų keliuose yra pėstieji. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per šių metų devynis mėnesius 65 iš 183 žuvusiųjų buvo pėstieji. Dauguma jų žūsta tamsiuoju paros metu, kai į kelią einama be atšvaitų arba netinkamai juos segint. Viena šio minėto renginio dalyvė paklausė garsaus saugaus eismo specialisto, kaip pėstieji turėtų segėti atšvaitą - kairėje ar dešinėje?

Specialistas atsakė negalvodamas: „Ant dešinės rankos.“ Iš pirmo žvilgsnio tai logiška. Kelių eismo taisyklių pavyzdingai besilaikantys pėstieji užmiestyje vaikšto kairiąja kelio puse, todėl turėtų būti geriau pastebimi, jei atšvaitus bus pasikabinę iš dešinės.

Tačiau atkaklios renginio dalyvės logiškas saugaus eismo specialisto atsakymas netenkino. „Ką tuomet daryti pėstiesiems, kurie kerta gatvę? Juk jiems automobiliai važiuoja iš kairės pusės. Ar vairuotojai pastebės atšvaitą, prikabintą pėsčiajam ant dešinės rankos?“ - buvo atakuojamas specialistas. Pribloškė akimirka, kai jis sutriko. Kurį laiką žiopčiojo nežinodamas, ką atsakyti, kol galų gale pabandė juokais nuleisti. „Na, jeigu jau taip, tuomet galbūt geriausia būtų, jei pėsčiasis atšvaitus segėtų ant abiejų rankų“, - lemendamas tarė jis.

Jeigu garsus saugaus eismo specialistas negali pasakyti, kaip pėstiesiems dera segėti atšvaitus, kad jie net gūdžiausioje tamsoje būtų kuo geriau matomi automobilių vairuotojams, tai ko norėti iš pačių pėsčiųjų?

Tame renginyje sužinojau ir daugiau įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kad pėstiesiems geriausia atšvaitus segėti ne aukščiau kaip metras nuo žemės, antraip jų atspindimos šviesos tamsoje nėra efektyvios. Esą taip sureguliuoti automobilių žibintai.

Bet ar daug pėsčiųjų žino apie šį labai svarbų dalyką? Įtariu, kad iš tūkstančio apklaustųjų galbūt būtų tik vienas kitas, o gal apskritai neatsirastų tokių, kurie šį faktą būtų bent girdėję. Juk dauguma atšvaitus segi ant rankinių ar rankovių, vadinasi, pusantro metro ar net didesniame aukštyje.

Kodėl nėra instrukcijų, kurios apie tai informuotų pėsčiuosius? Kodėl apie tai garsiai nekalba saugaus eismo specialistai, atšvaitų gamintojai, už saugų eismą atsakingi valdininkai? Galbūt todėl, kad kai kam tai - labai nenaudinga? Atšvaitų už valstybės pinigus prigaminta milijonai, tačiau daugumos jų metro aukštyje, kitaip tariant, ant kelnių ar sijono, tikrai nesegėsi. Nepatogu ir neestetiška. Štai atšvaitais apsikabinėję pėstieji ir mano, kad juos vairuotojai regi, o iš tikrųjų - nemato.

Atskiros kalbos verta saugaus eismo propaganda. Ypač ta, kuri kemšama per įvairiausius portalus. Beveik nėra abejonės, jog didžioji dalis tos informacijos gerai apmokama iš įvairiausių saugaus eismo švietimo fondų. Tačiau didelės dalies propagandos informacinė vertė - niekinė, nes nerasi nei išsamesnės eismo įvykių analizės, nei publicistikos. Kai kurie straipsniai yra tiesiog išversti iš užsienio žiniasklaidos ir pateikti Lietuvos skaitytojams kaip įdomybė. Sakykime, vienas populiarus portalas savo specialioje saugiam eismui skirtoje rubrikoje informavo, jog Dubajaus (Jungtiniai Arabų Emyratai) policininkai nusipirko superbolidą, 1000 AG „Bugatti Veyron“. „Saugumas ar įvaizdis?“ - klausia publikacijos autoriai. Ir patys atsako - „įvaizdis“. Kadangi net Dubajuje vargiai rasi mašinų, kurias reikėtų vytis didesniu nei 400 kilometrų per valandą greičiu - būtent tokį pasiekia „Bugatti Veyron“. Įdomu, kaip tai susiję su Lietuvos kelių saugumu?

Dar įstabiau, kai vieno portalo rinkodaros specialistė atskleidė, kaip tokios publikacijos gimsta. „Užtenka įrašyti žodį „saugus“ - ir tau už straipsnį sumoka“, - dalijosi verslo „paslaptimis“ pašnekovė. Taigi ir klausiu, ar tikrai nepribrendo reikalas valstybės lygiu dar kartą peržiūrėti šviečiamosios saugaus kelių eismo propagandos principus?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"