TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ekonomika – pranašų mokslas?

2014 12 30 6:00

Kas šiandien Lietuvoje prisimena Jegorą Gaidarą? Nebent politikos senbuviai ar žmonės, kurių gyvenimas "perestroikos" ir "poperestroikiniu" laikotarpiu buvo tiesiogiai susijęs su Rusija… Bet Rusijoje šis žmogus prisimenamas dažnai, ir, kaip neretai atsitinka neeilinėms asmenybėms, vieni jį liaupsina, kiti vertina negatyviai. 

Panašiai kaip ir pirmąjį posovietinės Rusijos prezidentą Borisą Jelciną, kurio politinėje komandoje J. Gaidaras yra buvęs ir pirmuoju premjeru, ir ministru, ir vicepremjeru.

Tačiau istorija savaip sudėlioja akcentus. Ji iš praeities neretai ištraukia tas asmenybes, kurias amžininkai būtų linkę laikyti po storu užmaršties dulkių sluoksniu.

Taip istorija pasielgė ir su J. Gaidaru: praėjus penkeriems metams po jo mirties, prasidėjo pats didžiausias (tarp iki šiol buvusių) Rusijos rublio kurso nuvertėjimas. Tai labai reikšmingas sutapimas dėl to, kad jei Rusijos politikai būtų geriau įsiklausę į J. Gaidaro ekonomines ir politines įžvalgas, tokios finansinės katastrofos būtų pavykę išvengti.

J. Gaidaras, kaip rašo žurnalistas Andrejus Kolesnikovas interneto svetainėje www.forbes.ru, buvo genialus ekonomistas, pasižymėjo nepaprasta intuicija, todėl iškilo ne vien kaip mokslininkas, bet ir kaip vienas ryškiausių to laiko politikų bei visuomenės veikėjų. Jis, skirtingai nei kiti sovietiniai ekonomistai, bet kokią ekonominę problemą mokėdavo talentingai įtraukti į platų istorinį-kultūrinį ir socialinį kontekstą. Politikas-ekonomistas sugebėdavo pamatyti krizių šaknis, žinojo, kaip krizės evoliucionuoja, ir numatydavo jų baigtį atsižvelgdamas į įvairių politinių režimų tipus. Su J. Gaidaro vardu siejamas radikaliausias Rusijos ekonomikos posūkis į laisvosios rinkos ekonomiką, kainų liberalizavimą, valstybinio turto privatizavimo pradžia.

Šiandien Rusija priversta atsisukti į J. Gaidaro politinį ir ekonominį palikimą bei pasikartoti kai kurias jo paskutinėje knygoje “Imperijos žūtis” (“Gibel imperii”, I leidimas 2006 m. ) išsakytas ekonomines-finansines įžvalgas, kurios pastaruoju metu tampa mistiškomis pranašystėmis. Ypač grėsmingai, pavyzdžiui, dabartinės rublio krizės kontekste suskamba J. Gaidaro knygos išvada, kad pagrindinė SSRS subyrėjimo priežastis buvo naftos kainų kritimas.

Beje, į "Forbes" klausimą, kas kaltas dėl dabartinės rublio devalvacijos, dauguma (44 proc.) apklaustųjų atsakė, jog Rusijos valdžia; 23 proc. respondentų apkaltino JAV, 12 proc. – Centrinį banką, 7 proc. - spekuliantus ir tik 5 proc. - valstybines kompanijas bei valstybinius bankus, nors valdžia vis mėgino kaltinti kažin kokius mistinius sukčius, spekuliuojančius valiuta.

J. Gaidaro knygoje analizuojamos daugianacionalinių autoritarinių valstybių, kurių ekonomika priklauso nuo neprognozuojamų energijos šaltinių kainų svyravimų, problemos. Todėl, apžvalgininkų nuomone, autoriaus mintys ypač aktualios šiandienos Rusijai. Rekonstruodamas SSRS istoriją ir atskleisdamas jos griūties prigimtį, J. Gaidaras ne tik aiškiai parodė, kaip ekonomika tampa neprotingų sprendimų įkaite, bet ir išpranašavo dabartinę Rusijos krizę.

Nors, kaip pripažįsta ir A. Kolesnikovas, nerimta suteikti ypač daug prasmės faktui, kad mistiškai sutapo J. Gaidaro mirties ir rublio griūties datos, vis dėlto nepastebėti to neįmanoma. Kaip negalima nematyti, jog dabartinė Rusijos krizė yra ne vien ekonominė, ji dar ir socialinė kultūrinė, mentalinė, politinė – kaip tik tokia, kuri kadaise atvedė prie SSRS imperijos žūties ir kuri sutampa su šiandieninės Rusijos valdžios imperine prigimtimi.

Atrodo, ir politinėje ekonomikoje kartais suveikia principas: visa, kas nauja, yra pamiršta sena. Todėl ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos politikams bei ekonomistams ne pro šalį būtų prisiminti tokius knygos skyrius kaip „Išorinio šoko politinė ekonomika“, „Ypatingosios priemonės“ vietoj reformų“, „Naftos kainų smukimas: paskutinis smūgis“, „Kompromisų kaina“ ir įsiklausyti į kai kuriuos autoriaus samprotavimus.

J. Gaidaras nuolat pabrėždavo, kad tais atvejais, kai būtina priimti atsakingus politinius sprendimus, akademinės ekonomikos žinios mažai ką gali pagelbėti. Kita vertus, bazinių ekonomikos žinių turintis politikas geriau suvokia savo veiksmų ir sprendimų prasmę bei pasekmes. Juolab kad visais laikais politiniai sprendimai buvo ir yra priklausomi nuo juos ribojančių ar net stabdančių įvairių ideologinio, politinio pobūdžio sumetimų ir biurokratinio aparato reikalavimų. Pavyzdžiui, "perestroikos" metais politiniams sprendimams trukdė reikalavimai atitikti socialistinę ideologiją, o mūsų dienomis - „draugų“ interesai (beje, Lietuvoje taip pat) ir Krymo (specifiškai rusiškas) stačiatikiškas kagėbizmas.

Pagaliau J. Gaidaras, korektiškai vadindamas tuometį V. Putino režimą „minkštu autoritarizmu“, perspėjo, kad „mesianizmo ideologija“ tiesiu keliu gali nuvesti į totalitarizmą. Regis, ir tuo klausimu jis pasirodė kaip pranašas...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"