TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ekonomikos atsakas politikai

2015 01 16 6:00

Kas šiuo metu vyksta Kremliuje? Kaip vaizdingai sako rusų žurnalistai, vienas Kremliaus bokštas kovoja su kitu. Kitaip tariant, Kremliuje dabar vyksta nuomonių kova, kaip elgtis toliau.

Norint bandyti suprasti šią kovą, reikia pasirinkti bent vieną iš dviejų aiškinimų, kodėl Kremliaus režimas užvirė košę, kurią srėbti jau nebežino kaip. Pirmas aiškinimas - kad Krymo užgrobimas ir bandymas geografiškai suskaldyti Ukrainą buvo Kremliaus reakcija į netikėtą ukrainiečių pasipiktinimą dėl nepasirašytos asociacijos su Europos Sąjunga (ES) sutarties ir Viktoro Janukovyčiaus gėdingo pabėgimo iš savo šalies. Šio aiškinimo atstovai teigia, jog dabartinis Rusijos režimas išsigando Maidano, Ukrainos posūkio į Europą, nes besikeičianti Ukraina būtų buvusi kontrastas esamai Rusijos situacijai.

Toks požiūris turi teisę gyvuoti jau vien dėl to, kad plika akimi matyti, jog Vladimiras Putinas labai bijo vadinamųjų spalvotųjų revoliucijų. Jei panaši revoliucija kiltų Rusijoje, jam tai grėstų ne tik posto, bet ir gyvybės praradimu. Tačiau vis daugiau analitikų dabar sako, kad košę Ukrainoje Kremlius užvirė ne dėl Maidano ir Ukrainos artėjimo prie ES. Karas Ukrainoje V. Putino režimui buvo reikalingas kaip priemonė Rusijos visuomenės dėmesiui nuo vidaus problemų nukreipti. Rusų analitikai pateikia įrodymų, kad invazijai į Ukrainą rengtasi gerokai anksčiau, nei prasidėjo taikūs protestai Maidane.

Priminsiu, jog 2012 metais nemaža dalis Rusijos visuomenės neigiamai reagavo į tai, kad V. Putinas vėl buvo išrinktas prezidentu. Didžiuosiuose miestuose tada vyko protesto mitingai, nes kai kurie rusai pasijuto apgauti. Ne vienas Rusijos analitikas dabar tvirtina, kad V. Putinas padarė didelę klaidą grįždamas į prezidento postą. Jei būtų negrįžęs, būtų įėjęs į Rusijos istoriją kaip sėkmingiausias jos vadovas, kuriam valdant paprastų rusų gyvenimas tik gerėjo.

Praėjus metams, kai trečią kartą laimėjo prezidento rinkimus, V. Putino reitingas siekė apie 30 procentų. Ekonomika akivaizdžiai lėtėjo, nors naftos kaina buvo 110 dolerių už barelį (2013-ųjų balandžio duomenys). Kaip tik tuo metu prasidėjo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno teismas. Kremliaus režimui labai reikėjo nedidelio pergalingo karo.

Reikia pripažinti, jog invazija į Ukrainą sustiprino V. Putino valdžios legitimumą - reitingai padidėjo beveik trigubai. Invaziją lydinti propaganda nesunkiai įtikino rusus, kad įvykiai Ukrainoje yra amerikiečių puolimo prieš Rusiją pradžia.

Taigi tikslas pasiektas - visuomenei parodytas kilusių problemų kaltininkas. Tačiau Kremliaus strategai yra bejėgiai spręsti ekonomikos problemas - čia propaganda, nors ir pati geriausia, neveikia. Dabartinė Rusijos situacija turėtų būti puikus pavyzdys, tarkime, politikos mokslų studentams, studijuojantiems politinio režimo santykius su ekonomine sistema. V. Putino režimas jau įrodė, kad negalima ignoruoti ekonomikos. Ir ne tik ignoruoti - šis režimas per visą savo gyvavimą rodė nepagarbą ekonomikai, verslui, privačiai nuosavybei ir iniciatyvai. Didėjančios naftos kainos veikė kaip narkotikai, byrantys doleriai nereikalavo galvoti apie ekonomiką kaip apie kažką, kuo reikia rūpintis.

Negerbiama ekonomika smogė politikai. Žinoma, sumažėjusios naftos kainos nėra Kremliaus kaltė, tačiau ten sėdintys žmonės kalti savo tautai dėl to, kad 15 metų visą šalies ūkį grindė tik žaliavų eksportu. Juk nereikia įrodinėti, jog daug naudingiau eksportuoti ne medieną, bet baldus, ne naftą, o jos produktus.

Nukritusios naftos kainos atskleidė ne vien tai, kad V. Putino režimas nesugebėjo diversifikuoti ekonomikos. Jos apnuogino režimo požiūrį į privatų verslą kaip į valstybės valdomos ekonomikos priedėlį. Rusų ekonomistai dabar skaičiais rodo, kad valstybinė įmonė „Rosneft“ yra valdoma daug kartų blogiau nei iš Michailo Chodorkovskio atimta kompanija „Jukos“.

Kremliaus propagandos neveikiamiems rusų ekonomistams akivaizdu, kad valstybės valdomos bendrovės neištrauks šalies iš duobės, į kurią ją įstūmė V. Putino režimas. Vienintelė viltis - privatus verslas, jo iniciatyvumas ir veiklumas. Bet ar rizikuos rusų verslininkai savo pinigais ir asmenine gerove? Juk jie 15 metų matė valdžios požiūrį į verslą.

Klausimas, ar rusų verslininkai patikės valdžia, ne toks ir svarbus. Gerokai svarbesnis - ar V. Putino režimas yra pajėgus suprasti, kad ne valstybinis, o privatus kapitalas gali gelbėti šalies ekonomiką, ar režimas įstengs ne tik atleisti varžtus (pavyzdžiui, sumažinti teisėsaugos institucijų spaudimą verslui), bet ir skatinti privatų verslą - kredituoti, paremti inovacijas?

Dar viena sąlyga, be kurios privatus verslas negali veikti, tai - nuosavybės teisių apsauga. Tačiau jai gyvuoti būtini nepriklausomi teismai, kuriuose verslininkai galėtų apsiginti nuo nešvarios konkurencijos ir valdininkų kišimosi. Ar dabartinėje Rusijoje įmanoma tikėtis nepriklausomų teismų? Jie kirstų į V. Putino sukurto režimo pamatus. Ar dabartinėje Rusijoje įmanoma laisva kapitalo konkurencija, nekontroliuojama politinės valdžios, o reguliuojama tik nepriklausomų teismų sprendimais?

Klausimai rimti ir gyvybiškai svarbūs dabartiniam režimui, kuris pats įstūmė save į tokią padėtį, kai bet koks judesys yra pavojingas. Gelbėsi ekonomiką skatindamas verslą - paleisi iš rankų verslo kontrolę ir kartu sumažinsi savo valdžią. Gelbėsi padėtį dar labiau verždamas varžtus, t. y. dar labiau reguliuodamas, - ko gero, sulauksi socialinio sprogimo. Ne veltui rusų ekonomistai sako, kad šiuo metu ir prezidento administracija, ir vyriausybė yra sutrikusios, nes nepateikia jokio antikrizinio plano.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"