TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ekonomikos augimą koreguoja aplinkos grėsmės

2014 03 25 14:15

Nuoseklų Lietuvos ekonomikos vystymąsi pastaraisiais metais palaiko vidaus paklausa ir euro narystės lūkesčiai tikintis spartesnio investicijų augimo. Tačiau šalies ekonomikos augimo potencialui rūpesčių kelia stringanti eksporto plėtra, o daugiausia grėsmių ir neapibrėžtumų teikia Ukrainos ir Rusijos konflikto eiga. 

Atsižvelgdami į šiandieninius iššūkius, „Danske Bank“ analitikai ankstesnę 3,7 proc. Lietuvos ekonomikos augimo 2014 metų prognozę sumažina iki 3 proc.

Vertinant Baltijos šalių kontekste, Lietuvos ir Latvijos augimo tempai turėtų išlikti sveiki – kaimyninės šalies metinis BVP turėtų siekti 3,6 proc. Tuo tarpu Estijos ekonomika dėl šalies viešojo sektoriaus išlaidų traukimosi eina recesijos link – metinis BVP turėtų siekti 1,6 proc.

Ekonomikos pulsą palaiko vartojimas

Lietuvos ekonomiką skatinantis vartojimo augimas tęsiasi jau kelerius metus iš eilės, jis yra nulemtas gyventojų perkamosios galios didėjimo bei valstybės išlaidų.

Tikėtina, kad žema infliacija ir artėjanti narystė euro zonoje leis toliau išlaikyti augančius vartojimo tempus. Be to, prielaidas tolimesniam vartojimo augimui sudaro jau nuo 2011 metų nuosekliai augantis namų ūkių skolinimosi lygis. Taigi, vartojimas turi potencialo augti ir plėstis, tuo pačiu skatindamas ir šalies ekonomiką.

„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, jog 2014 metais privataus vartojimo augimas Lietuvoje bus sparčiausias ir sieks 3,8 proc., Latvijoje bus 2,2 proc., o Estijoje – tik 0,7 proc.

Lūkesčiai nukreipti į investicijas

Vis dėlto ekonomikos augimo tempai išlieka žemiau ilgalaikio potencialo. Investicijų augimas šiuo metu yra nulemtas bazės efekto. Tačiau pajėgumų panaudojimo lygis jau yra priartėjęs prie ikikrizinio bei optimalaus lygio, virš kurio verslo plėtra paprastai ima reikalauti investicijų. Realiojo sektoriaus įsiskolinimo lygio traukimasis yra sustojęs, o tai reiškia, kad rizikos mažinimo bei kreditavimo traukimosi laikotarpis jau yra pasibaigęs.

„Danske Bank“ analitikai investicijų spartėjimo laukia kitais ir dar kitais metais – jas skatins euro narystės privalumai, žemos palūkanų normos, į investicijų skatinimą nukreiptos reformos. Prognozuojama, jog investicijos 2014 metais Lietuvoje augs 4,8 proc., tuo tarpu Latvijoje 1,2 proc., o Estijoje 11,6 proc.

Investuotojų pasitikėjimą augina tvarūs valstybės finansai – Lietuva bei kitos Baltijos šalys įgyvendina santykinai skaidrią fiskalinę politiką. Nors Lietuvos biudžeto deficitas išlieka didžiausias tarp trijų Baltijos šalių, nuoseklus jo mažėjimas ir aiškus tikslas įsivesti eurą 2015 metais lemia tolesnės konsolidacijos siekį. Estija turi unikalų pranašumą, nes jos valstybės skola yra mažiausia Europoje, ir tai yra itin svarbu investiciniam klimatui bei pasitikėjimui mokesčių sistema.

Nedarbo lygio mažėjimas – pavyzdingas

2013 metais Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis demonstravo didžiausią metinį nedarbo lygio mažėjimą tarp 28 Europos Sąjungos šalių. Praėjusiais metais Lietuvoje nedarbas siekė 10,9 proc., Latvijoje 11,5 proc., Estijoje 8,5 proc.

Nepaisant vidaus vartojimo augimo, darbo jėgos poreikis labiausiai augo būtent mažose į eksportą orientuotose įmonėse. Tuo tarpu vidaus rinkai gaminančios įmonės darbo jėgos poreikį didino kukliau. Tiesa, nedarbo lygį padėjo sureguliuoti ir emigracija. Vis dėlto artimiausiems metams prognozuojamas ekonomikos augimas ir toliau prisidės mažinant nedarbo lygį.

Eksportą riboja išorės barjerai

Iš visų ekonomikai svarbių rodiklių prasčiausiai atrodo Lietuvos eksporto raida. Lietuvos eksportas pradėjo trauktis 2013 metų antroje pusėje, o dar stipriau sumažėjo pirmaisiais šių metų mėnesiais.

Eksporto problemas lėmė kelios priežastys – įtakos turėjo Rusijos barjerai įvežamai produkcijai bei lėtesnis euro zonos atsigavimas, prastus duomenis šiemet lėmė Rusijos ir Ukrainos konflikto politinės ir ekonominės pasekmės. Žinoma, tai turės neigiamos įtakos ir Lietuvos eksporto, ir visos ekonomikos plėtrai.

Tenka peržiūrėti prognozes

Rusijos biudžetas pastaraisiais metais buvo subalansuotas, o po lėto ekonomikos augimo pernai, šiais metais Rusijai buvo prognozuojama aktyvesnė ekonominė plėtra. Nors investicijos pastaraisiais metais augo itin menkai dėl sumažėjusių viešojo sektoriaus ir valstybinių įmonių investicijų, vartojimo augimas buvo pakankamai sveikas. Vladimiras Putinas buvo paskelbęs tikslą iki 2018 metų pakelti Rusiją per 100 pozicijų – iki 20 vietos – verslo patrauklumo reitinge.

Toliau dominuoja Rusijos ekonomikos priklausomybė nuo energetinių išteklių kainų – šių ir kitų metų šalies biudžeto prognozės yra paremtos naftos kaina 93 JAV dolerių bareliui, tuo tarpu prognozuojamos naftos kainos yra aukštesnės, taigi, tikėtina, Rusijos biudžetas ir toliau liks daugiau ar mažiau subalansuotas.

Tačiau Ukrainos ir Rusijos politinis konfliktas privertė peržiūrėti prognozes. Panašu, kad Rusijos ekonomika šiemet gali priartėti prie stagnacijos – augimas gali nesiekti 1 proc. Nuo metų pradžios Rusijos akcijų rinka nukrito 20 proc., o vertinant eurais – net 30 proc. Rusijos centrinis bankas, reaguodamas į nekontroliuojamą rublio kritimą, 1,5 proc. pakėlė palūkanas. Pinigų politikos griežtinimas, investuotojų pasitikėjimo praradimas neišvengiamai blogins šalies ekonomikos perspektyvas.

Autorė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"