Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ekonominė blokada Donbase: pasekmės ir priežastys

 
2017 03 21 6:00

Praėjusią savaitę Ukraina paskelbė nutraukianti bet kokius ekonominius ryšius su Donbaso dalimi, kurios nekontroliuoja jau keletą metų. Ir pakliuvo į Kremliaus paspęstus spąstus. Dabar jau ir Vakaruose imama painioti pasekmes su priežastimis.

Kai sausį Ukrainos parlamento narys ir buvęs savanorių bataliono „Donbas“ vienas vadų Semionas Semenčenka paskelbė, kad reikia stabdyti ekonominius ryšius su Ukrainos nekontroliuojama Donbaso teritorija, nes jie naudingi tik separatistų režimui ir oligarchams, nedaug kas į tai atkreipė dėmesį. Net tada, kai jis su grupele buvusių karo veteranų užblokavo keletą kelių Donbase.

Visa tai buvo traktuota kaip šio asmens noras politikuoti, kelti savo reitingus, o pati akcija kurį laiką atrodė kaip privati iniciatyva, nors pats S. Semenčenka yra frakcijos „Samopomič“ narys, o ją Donbase palaikė vietiniai šios partijos aktyvistai. Vis dėlto „Samopomič“ vadovybė oficialiai S. Semenčenkos veiksmus parėmė tik vėliau.

Kai blokados akcija įsisiūbavo, ji ėmė suduoti vis skaudesnius smūgius Rytų Ukrainos ekonomikai, kurios didžiulė dalis – oligarcho Rinato Achmetovo rankose. Bet kartu sukėlė nerimą tarp vietos gyventojų. Pradėta būgštauti, kad netrukus gali sustoti šiluminės elektrinės, naudojančios tik Donbase išgaunamas anglis – antracitą, taip pat metalurgijos gamyklos, kuriose dirba keli šimtai tūkstančių žmonių.

Kai kelių blokada tapo oficialaus Kijevo pozicija, Maskva pajuto laisvę atvirai veikti Donbase.

Tačiau akcija pasiekė ir kitą tikslą: sukėlė pasipiktinimą šalies valdžia visuomenės, kuri gyvena už Donbaso ribų (į šį elektoratą partija „Samopomič“ ir orientuojasi), kad ji toleruodama ekonominius ryšius su Rusijos kontroliuojamomis teritorijomis iš principo daro „biznį“ (kaip skelbė blokados organizatoriai – iš Ukrainos karių kraujo), o šie ekonominiai santykiai yra neskaidrūs, sietini su galima kontrabanda.

Blokados mastui padidėjus tapo aišku, kad šie veiksmai gerai organizuojami ir finansuojami. Tada prisimintos kalbos apie galimus „Samopomič“ ryšius su Ukrainos valdžios į šalį pastūmėtu oligarchu Igoriu Kolomoiskiu. Imta rašyti, kad ir kai kurie įtakingi prezidento Petro Porošenkos partijos politikai dalyvauja anglių versle, jį kontroliuoja, todėl tai smūgis ne tik R. Achmetovui.

Kartu, žinoma, tai buvo smūgis ir Ukrainos nekontroliuojamoms teritorijoms. Kaip skelbė akcijos organizatoriai, apie 40 proc. šių teritorijų biudžeto priklauso nuo prekybos su likusia Ukraina. Ukrainos valdžia pranešė, kad įmonės, kurios veikia nekontroliuojamose teritorijose, Ukrainos biudžetui davė daugiau kaip milijardą eurų per metus. Joms užsidarius didelį smūgį patirtų visos Ukrainos ekonomika.

Visa tai – paradoksalios situacijos pasekmė, kai karas vadinamas antiteroristine operacija, o Rusijai atplėšus dalį Donbaso, prekyba su ja toliau vyko labai intensyviai. Nekontroliuojamoje Donbaso dalyje likusios įmonės, kaip Ukrainos jurisdikcijos subjektai, mokesčius mokėjo ir Donecko-Luhansko valdžiai, ir Ukrainos biudžetui.

Bet čia tada reikia klausti, kas sukėlė Donbase tą hibridinį karą, lėmusį tokią neapibrėžtą situaciją. Kas leidžia aiškiai suvokti, kad jeigu Ukraina bandys atsiimti savo teritoriją, gali neišvengti atsakomojo Rusijos armijos puolimo per šalies sieną? Kas suformavo 40 tūkst. kariuomenę Donecke ir Luhanske, kurią ir valdo?

Ar Ukraina gali tokią teritoriją su kitos šalies kontroliuojama armija priimti į savo sudėtį, nesukeldama pasekmių valstybingumui? Ar gali ten vykti kokie nors vietos rinkimai?

Todėl šalyje daug sąmyšio svarstant, ką šioje situacijoje daryti. Vieni aiškina, kad tai okupuotos teritorijos, kurias reikia atkirsti kaip vėžio ląsteles. Kiti tvirtina, kad susigrąžinti jas galima tik jėga. Dar kiti teigia, kad šios teritorijos pamažu sugrįš į Ukrainą, nors ten funkcionuoja Rusijos sukurta armija, rublis ir „rusiškojo pasaulio“ propaganda.

Dabar kalbėti, kad Ukrainai gresia koks nors skilimas, neteisinga. Ukrainai tikrai gresia Donbaso aneksija arba naujas įšaldytas konfliktas regione, ką Rusija padarė visose šalyse, kurios nori artėti prie Vakarų.

Suvokęs, kad ir naujos JAV administracijos pozicija dėl Ukrainos įvykių kaltininkų nesikeičia, Kremlius legalizavo separatistų regionų išduotus dokumentus, o paskui išprovokavo kai kuriuos Ukrainos politikus ir visuomenininkus imtis visa apimančios blokados, kuria Rusija sėkmingai pasinaudojo. Tiek propagandiniu požiūriu (Maskva teigia, kad tik reaguoja į Kijevo veiksmus), tiek perimant Donbase likusį turtą.

Nors blokados organizatoriai turėjo ir vidinių paskatų, susijusių su šalies vidaus politika, o galbūt ir su finansinių grupių interesais, vis dėlto esminė priežastis buvo neviltis, į kurią šalį įstūmė Rusijos hibridinis karas Donbase. Būtų gerai tai suprasti ir mums, ir mūsų partneriams Vakaruose. Nepainioti pasekmių su priežastimis.

Tik gaila, kad praėjusią savaitę į Rusijos paspęstus spąstus pakliuvo Ukrainos valdžia, ji dėl ekonominės blokados sulaukia daug kritikos iš Vakarų. Kai kelių blokada tapo oficialaus Kijevo pozicija, Maskva pajuto laisvę atvirai veikti Donbase.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"