Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ekonominis planas Lietuvai ir lietuviams arba kaip sustabdyti emigraciją ir paskatinti imigraciją

 
2017 05 08 10:45

Siekiant sumažinti emigracijos iš Lietuvos mastus ir paskatinti diasporos grįžimą, būtina imtis drastiškų priemonių. Tikri pokyčiai bus matomi tik, kai Seimas pradės elgtis vieningai ir pademonstruos stiprią politinę valią išjudinti susidariusią stagnaciją Lietuvoje. Svarbu paminėti, jog šis straipsnis analizuos tik ekonomiką. Kiti klausimai, tokie kaip informacijos karai, teisingumo sistema, elgesys su darbuotojais, moralinės ir dvasinės vertybės ir patriotizmas nusipelno atskiro dėmesio.

Pinigų kaupimas

1. Reikia parduoti visus Senamiestyje esančius Vyriausybės pastatus ir perkelti Seimo narius bei valdžios darbininkus į energetiškai tvarkingas bei modernias patalpas. Šie pokyčiai turėtų būti vykdomi tariantis su Vilniaus miesto valdžios atstovais, kadangi pokyčiai smarkiai atsilieps turizmui. Pagrindinis tikslas būtų atlaisvintus pastatus panaudoti turizmui skatinti: mažinant eismą senamiestyje, atlaisvinti centrines automobilių stovėjimo aikšteles bei sudaryti sąlygas verslui įsikurti atlaisvintose patalpose, kas atneštų daugiau mokesčių į iždą. Galbūt, ilgalaikėj perspektyvoj netgi pavyktų paversti Vilniaus senamiestį tik pėstiesiems prieinama zona.

2. Būtina privatizuoti visas Vyriausybei priklausančias įmones bei koncernus, kaip pavyzdžiui „Lietuvos geležinkeliai“ ir begalė kitų.

3. Labai skatinu mažinti Seimo narių skaičių, taip rodant moralinį pavyzdį. Net ir simbolinis algų apkarpymas būtų žingsnis teigiama linkme. Vyriausybės darbuotojų skaičiaus sumažinimas bei transporto ir kanceliarijos biudžeto mažinimas taipogi padėtų atgauti piliečių pasitikėjimą.

4. Reikia peržiūrėti visus be išimties šiuo metu egzistuojančius Vyriausybės departamentus, įvertinant ar jie reikalingi, ar atlieka savo funkciją koreguojant jų dydį. Kitaip tariant, siūlau pradėti iš naujo. Pats metas pašalinti dubliuotas, neaišku, kam skirtas institucijas ir atsikratyti išpūsto valdžios aparato. Sutaupytų lėšų dalį reikėtų investuoti į likusių darbuotojų algų bei kompetencijos kėlimą. Valdžios išlaidų sumažinimas bent 25 proc. ne tik įmanomas, bet tiesiog būtinas.

5. Pritariu universitetų sujungimui – tai sumažins administracinę naštą bei leis pakelti aukštojo mokslo kokybę. Papildomos pajamos turėtų būti skirtos dėstytojų algoms didinti. Šios reformos sudarytų palankias sąlygas pritraukti daugiau užsienio studentų, ypatingai iš JAV. Amerikoje studentai vien už mokslą moka tarp 8000–40 000 JAV dolerių, tad netgi ir su pragyvenimo išlaidomis, Lietuvoje mokytis jiems būtų finansiškai ne tik prieinama, bet ir patogu.

6. Rekomenduoju apsvarstyti laikiną mokesčių amnestiją šešėliniam verslui, kuri ištrauktų šešėlinę šalies ekonomiką į dienos šviesą. Tai galėtų būti įvykdyta suteikiant vienkartinę ribotą progą deklaruoti bei sumokėti pastarųjų metų ar dvejų pajamas su simboliniu baudos mokesčiu. Būtų galima sudaryti sąlygas sumokėti susidariusią skolą ne tik iš karto, bet ir per ilgesnį laiko tarpą. Žinau ne vieną Lietuvos įmonę, kuri laikosi tik dėl šešėlinio darbo ir šiandieninė alternatyva joms tebūtų emigracija. Be abejo, kad yra grupė žmonių, kurie dėl šešėlinio verslo praturtėjo, tačiau žiūrėkime tiesai į akis – į belangę jų visų nesusodinsime.

7. Būtinai reikia iš naujo derėtis dėl Lietuvos skolų grąžinimo terminų, siekiant išgauti palankesnes sąlygas. Skolų perfinansavimas leistų nemažai sutaupyti.

Su tokiais pertvarkymais Lietuvos valdžia galėtų smarkiai prisidėti prie Lietuvos ekonomikos skatinimo. Kaip pripažįsta dauguma ne sovietinių ekonomistų, pinigai, kurie pakliūna į privatų sektorių, krašto ekonomikai duoda daugiau naudos, nei valdiški. Paradoksalu, bet verslas didina mokestines įplaukas – strategija JAV išbandyta jau porą kartų prezidento John F. Kennedy ir Ronado Reagano laikais. Tada galėtume toliau diskutuoti apie mokesčių reformą.

Mokesčių lengvatos

1. Būtinai reikia panaikinti PVM mokesčius visiems maisto produktams. Patys pagalvokit, kur moralė, kai ir taip jau nuskriausti mūsų pensininkai bei jaunos šeimos priverstos mokėti 21 proc. už tai, be ko negali išgyventi. Reikėtų persvarstyti ir PVM mokestį šildymui. Lietuvoje šildymo kainos ir taip, palyginti su kitomis valstybėmis, kosminės ir jos ne tik kad nekrenta, bet dar ir atvirkščiai – kyla. Šios dvi reformos duotų staigų ir labai teigiamą efektą.

2. Verta apsvarstyti laikinai atleisti nuo mokesčių mokėjimo visus darbuotojus bei verslininkus, kol bus pasiektas Europos Sąjungos propaguojamas minimalus darbo užmokestis. Tokią lengvatą būtų verta taikyti vienerius ar dvejus metus, vėliau kardinaliai perkuriant mokesčių sistemą. Brangūs skeptikai, turėkite omeny, jog kuo mokesčiai mažesni, tuo daugiau jų surenkama.

3. Kita idėja būtų mokesčių kreditai, tarkim 25 proc. nuo algos, skirti didelėms bendrovėm už naujų darbo vietų kūrimą bei darbuotų samdymą. Įmonės galės kaupti banko kreditus ir juos ateity išdalinti pagal poreikius, padengiant dalį naujų darbuotojų įdarbinimo kaštų.

4. Sumažinti iki 25 proc. arba apriboti „Sodros“ mokestį, taikantis prie Europos Sąjungos standarto. Reikia uždėti ir lubas, JAV ta riba brėžiama ties 127 200 dolerių.

Kiti žingsniai, kurie paskatintų ekonomiką

1. Sukurti rinkodaros planą, kaip efektyviai parduoti Lietuvos produktus ir paslaugas užsienio rinkai. Ir kalbu ne tik apie Europos Sąjungą, bet ir visą pasaulį. Reikia lankstinukų ir televizijai bei internetui pritaikytų reklamų. Taip pat neužmirškime ir šalies diplomatų bei užsienio Lietuvių bendruomenių, kurios galėtų savarankiškai kurti papildomą susidomėjimą. Be abejo, į marketingą bei atpažįstamo prekės ženklo sukūrimą reikės investuoti. Manau, čia smarkiai galėtų prisidėti ir „Investuok Lietuvoje“.

Keletą dalykų, kuriuos būtų verta akcentuoti:

A. Lietuviški ekologiški produktai, tokie kaip sūris, sviestas, grybai, mėsos gaminiai ir t.t., yra natūralūs, kokybiški ir unikalūs.

B. Turizmą reiktų skatinti ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Mūsų kraštas turi begalę gražių kampelių nuo Anykščių iki Šiaulių, kurie verti didesnio turistų dėmesio.

C. Po universitetų pertvarkos būtų galima skatinti susidomėjimą mūsų aukštojo mokslo institucijomis, ypač specialybių, kaip tarkim, medicina, odontologija, aviacija ir kitos.

D. Paslaugų sektorius taip pat vertas dėmesio. Turime daug gabių ir išsilavinusių žmonių, kurie laisvai kaba angliškai ir gali suteikti puikų aptarnavimą.

E. „Brexit“ sudaro unikalią progą pritraukti verslą iš Anglijos, kuris nori toliau dirbti ir priklausyti Europos Sąjungai. Pamatai tam jau padėti, reikia įtraukti ir kultivuoti „Investuok Lietuva“, „Versli Lietuva“, „Globali Lietuva“ bei kitas iniciatyvas.

2. Reikia nustoti sovietinį sėkmingų verslininkų puolimą. Jie kuria darbo vietas bei prisiima riziką ir turėtų būti gerbiami, o ne nuolat šmeižiami. Stebėtina, kad mes garbiname Richardą Bransoną, Billą Gatesą, Marką Zuckerbergą ir t.t., o savuosius vadinam spekuliantais ir vagimis. Ekonomika nepagerės jei visus padarysim biednesniais. Atvirkščiai, siekis turėtų būti padaryti visus turtingesniais. Uždirbti pinigai dažniausiai nekišami į čiužinį ar kojinę, o investuojami, skolinami ir naudojami pelno didinimui. Jų labai reikia. Tad gana to sovietinio komunizmo ir pavydo!

4. Reikia skatinti privačių Lietuvos oro linijų sukūrimą. Patogus susisiekimas labai daug lemia, bandant pritraukti užsienio investicijas.

5. Reikėtų Lietuvai pagalvoti ir apie privatų laivų registrą, tokį kaip Panamoje. Po Panamos vėliava šiuo metu plaukia virš 8000 laivų. Kai pirmą kartą šią idėją atvežiau į Lietuvą, dar buvo tik 4000 laivų. Viso 55 proc. pasaulio laivų yra registruoti po 11 vėliavų. Iš jų Panama turi daugiau negu pusę. Tik pagalvokit apie mokesčius už registraciją, darbo vietas jūrininkams, kapitonams, laivų architektams, draudimus ir t.t.

6. Valstybė turėtų užmiršti apie draudimą pardavinėti alų bei vyną gatvėse. Toks draudimas sumažintų darbo vietų kiekį bei valstybės pajamas. Nors pats jau dvi dešimtis metų kaip negeriu, ne kartą teko susidurti su alkoholizmu. Dažniausia alkoholizmo bei įnikimo į narkotikus priežastis – nusivylimas gyvenimu. Valstybės pagrindinis darbas sukurti darbų kūrėjams sąlygas tuos darbus kurti ir teikti tautai viltį ir tikėjimą gražia ateitimi. Tų tikslų labui dirbti turime visi kartu, kitaip maža tepasieksim.

Kęstutis Eidukonis – JAV lietuvis, Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys

Tekstą redagavo Aira Bekerytė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"