Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Ekscentriški D. Trumpo sprendimai finansų pasauliui nė motais. Kodėl?

 
2017 02 07 14:29

Pastarosios savaitės galbūt ir yra neramios politiniame pasaulio gyvenime – naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepaliauja kelti susirūpinimo. Tačiau finansinė pasaulio dalis išgyvena vieną ramiausių ir gražiausių laikotarpių, kad ir kaip keistai tai beskambėtų.

Šiuo metu svyravimų nedaug, o akcijų rinkos demonstruoja užsispyrimą augti: JAV akcijų indeksai vis muša naujus rekordus. Europos akcijų rinka irgi laikosi visai neblogai – taip aukštai, kaip dabar, regiono akcijos nebuvo per visus praėjusius metus.

Paprastai naujų ir stebinančių reiškinių analizę pradedame žodžiu „paprastai“. Taigi, paprastai politinių nesklandumų fone investuotojai ir finansų rinkų dalyviai tampa labai nervingi. Jie puola pirkti ir parduoti, o tai sukelia likvidžių – valiutų ir akcijų – rinkų svyravimus. Baimės indeksu vadinamas VIX indeksas, kuris rinkose naudojamas apsidrausti nuo didelių svyravimų ir iš esmės atspindi būtent juos, laikosi itin žemai – praeitą savaitę jis pasiekė žemiausią lygį per 27 metus. Šiuo metu VIX indekso vertė svyruoja apie 11. Panašioje teritorijoje paskutinį kartą jis labai trumpai buvo 2014-aisiais, o prieš tai – tik 2006-aisiais. Kad būtų lengviau suprasti, kaip veikia šis indeksas, galima pasižiūrėti ryškius svyravimus: pavyzdžiui, 2015 metų rugsėjį jo vertė nuo 15 staiga pakilo aukščiau 40 dėl to, kad Saudo Arabijos investuotojai puolė pardavinėti savo turėtas finansines pozicijas, kai naftos kainos ėmė reikšmingai kristi.

Rūpestį dėl prieštaringų veiksmų nusveria viltis

Taigi, ko nesupranta finansinis pasaulis? Negi jis nemato, kokią politinę sumaištį kelia D. Trumpas savo ekscentriškais pranešimais ir sprendimais? Visada yra du variantai. Viena plačiausiai eskaluojamų dabartinio finansinio optimizmo temų yra – kad ir kaip įdomiai beskambėtų – viltis (viltis buvo būtent Baracko Obamos rinkiminės kampanijos tema). Taigi, štai viltis, kad D. Trumpas iš tiesų vykdys savo rinkiminius pažadus, inicijuos plataus masto infrastruktūros projektus, apie kuriuos nepaliaudamas kalbėjo praeitą rudenį, ir tokiu būdu aktyviai prisidės prie spartesnio ekonomikos augimo, panašu, ir veda rinkas į priekį. Bent jau iki šiol D. Trumpas duotų pažadų laikėsi: pradėjo nuo imigraciją ribojančio dekreto, tebekalba apie sieną tarp Meksikos ir JAV, kad ir kaip tai neįtikinamai skambėtų. Būtent viltis dėl tolesnio pinigų leidimo ir gražios JAV ekonomikos perspektyvos rinkų dalyviams šiuo metu leidžia išlaikyti optimizmą. Prie jo prisideda ir geri makroekonominiai duomenys tiek JAV, tiek ir kituose regionuose.

Vis dėlto, kitas variantas skamba mažiau patraukliai. Po tokių santykinės ramybės periodų, koks jaučiamas šiuo metu, ne kartą sekė finansų rinkų krizės ar recesijų laikotarpiai. Monetarinio skatinimo į rinkas įlietos didelės sumos pinigų nemaža dalimi prisidėjo prie finansų rinkų augimo, ir kol kas dar jokiems politiniams sukrėtimams nepavyko sąlygoti ilgesnės korekcijos. Rinka tempiasi ir šiuo metu tegalime spėlioti, ar atsiras ir kada atsiras ta adata, kuri pradurs burbulą, galiausiai, koks įvykis ar procesas taps tuo akstinu.

„Brexit“ – ne vienintelis Europos skaudulys

Jei JAV bent jau kol kas gyvena viltimi apie nuoseklią ir sparčią ekonominę raidą, kurią turėtų nulemti D. Trumpo ekspansinė fiskalinė politika, tai euro zonoje vilčių kiek mažiau. „Brexit“ po truputį įgauna kontūrus, kurie kol kas, matyt, džiugina nebent tarptautinės teisės specialistus ir tikrai kelia didelį galvos skausmą verslo įmonėms. Pirmadienį plačiai nuskambėjo daugiau nei 100 stambiausių Didžiosios Britanijos verslo įmonių apklausos rezultatai, iš kurių akivaizdu, kad jos ne tik nerimauja dėl to, kaip vyks „Brexit“, bet ir aktyviai reaguoja: kuria nenumatytų situacijų planus ir vertina neigiamą „Brexit“ įtaką. 10 proc. apklaustų įmonių kuria planus perkelti veiklą už Didžiosios Britanijos ribų, o du trečdaliai mano, kad „Brexit“ jau turi neigiamą įtaką verslo rezultatams. Tiesa, būtina pabrėžti, jog kol verslo įmonės nerimauja, Didžiosios Britanijos ekonominiai indikatoriai pastarąjį pusmetį viršijo prognozes.

Tiesa, nerimu dėl „Brexit“ Europa neapsiribos, nes šiemet laukia keletas svarbių rinkiminių datų. Apie vieną jų kalbame jau ne pirmą mėnesį ir toliau kalbėsime vis daugiau – jau balandžio 23 d. vyks Prancūzijos prezidento rinkimai, kuriuose nemenkus šansus laimėti turi kraštutinių pažiūrų nacionalistų kandidatė Marine Le Pen, atvirai kalbanti apie galimybes ir Prancūzijai balsuoti dėl pasitraukimo iš ES.

Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"