TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ekspertai ir politikai

2013 04 04 6:00

Ar galite įsivaizduoti tokią visuomenės būseną, kai nereikalingos politinės partijos, nerengiami rinkimai į parlamentą, nes jo paprasčiausiai nėra? Visuomenę valdo aukščiausios kvalifikacijos mokslininkai, kurių turimos žinios leidžia jiems priimti geriausius sprendimus. Jei taip nėra, kodėl negalėtų būti?

Gal tikrai visuomenei būtų tik geriau, jei ji būtų valdoma ne politikų, o mokslininkų? Juk plika akimi matome, kaip į politiką veržiasi žmonės, kuriems nė kiek nerūpi vadinamasis bendrasis gėris, darbas valstybei, t. y. darbas mums, derinant skirtingus ir dažnai priešingus mūsų interesus. Žinoma, politikoje veikia ir tokie žmonės, kurie ten eina ne vien dėl asmeninių ar siaurų grupinių interesų ir kurie tikrai nori dirbti bendram labui ir ką nors prasmingo nuveikti. Tačiau gana dažnai jie daro klaidų ir priima sprendimus, kuriais nesidžiaugiame. Dažniausiai tai būna tada, kai politikai tiki savo sprendimų teisingumu ir nesitaria su žmonėmis, kuriuos galima pavadinti vienos ar kitos srities ekspertais.

Ekspertų dalyvavimas valdant visuomenę yra senas ir opus klausimas, todėl Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės darbo stilius, kai stengiamasi neskubėti priimti sprendimų svarbiais visuomenės gyvenimo klausimais, kai kuriamos darbo grupės, turinčios išnagrinėti problemą bei siūlyti jos sprendimo būdus, yra nevienareikšmiškai aptariamas viešojoje erdvėje. Kaip visada vertinimai yra skirtingi ir net priešingi: vieni vertintojai darbo grupių kūrimą aiškina kaip Vyriausybės neryžtingumą ar net sutrikimą, kai nežinoma, ką daryti, ir bandoma tempti laiką, kiti vertintojai pritaria naujosios valdžios neskubėjimui spręsti.

Jeigu siekiame sprendimų kokybės, turime pritarti tokiam naujosios Vyriausybės darbo stiliui. Darbo grupė, sudaryta iš išmanančių konkrečią sritį žmonių ir turėdama šiek tiek laiko, gali spėti bent jau apsvarstyti kiek įmanoma daugiau sprendimo alternatyvų, gal net pamodeliuoti kiekvienos alternatyvos galimas pasekmes ir palyginti jas. Visa tai tikrai padėtų pasirinkti kiek įmanoma geriausią sprendimą. Juk, pavyzdžiui, nėra lengva nuspręsti, ar reikia sumažinti pridėtinės vertės mokestį mėsai ir daržovėms. Sumažinus jį, mūsų augintojai ir gamintojai galėtų lengviau konkuruoti su lenkiška produkcija, bet kas kompensuotų sumažėjusias įplaukas į mūsų biudžetą? Gal padidėjęs Lietuvoje užaugintų daržovių ir mėsos vartojimas, bet kaip tai sužinoti?

Kas trukdo politikams visada naudotis ekspertų žiniomis? Juk noras, kad valstybė būtų valdoma remiantis mokslo teikiamomis žiniomis, yra toks pat senas kaip ir pati valstybė. Užtenka prisiminti senovės graikų mąstytoją Platoną ir jo garsiąją knygą "Valstybė", kurioje jis teigė, jog visuomenę turi valdyti filosofai. Mintis, kad valdovai turi tartis su mokslininkais, buvo gyva visais laikais.

Deja, visa žmonijos istorija rodo, kad valdovai valdė taip, kaip jiems atrodė geriausiai. Ar kas nors pasikeitė šiais laikais? Ar galima teigti, kad šiuolaikinės visuomenės valdomos remiantis ekspertų patarimais? Vargu. Pirmiausia taip yra todėl, kad politikai dažniausiai priima tik tokius sprendimus, kurie jiems patiems naudingi arba bent jau nežalingi. Nepaisant ekspertų patarimų, kad ir pačių geriausių, politikų pirminis tikslas yra patikti rinkėjams, todėl jie labai retai priima nepopuliarius sprendimus, kurie grėstų jų karjerai.

Be šio politikų profesinio savisaugos instinkto, ekspertų žinių naudojimą politikoje veikia ir didžiulis prieštaravimas, glūdintis šiuolaikinėje demokratijoje. Viena vertus, mes, piliečiai, norime, kad mūsų rinkta valdžia savo veikloje remtųsi ne ekstrasensais ar astrologais, bet mokslininkais ir jų atrastomis tiesomis. Pasitikėjimas mokslu yra ryškus europietiškosios civilizacijos bruožas, todėl dabartinė Vyriausybė galbūt populiari ir dėl to, kad bando pasitelkti ekspertus, išsiaiškinti dalykus kuo geriau ir tik paskui spręsti.

Kita vertus, mes, piliečiai, norime patys dalyvauti sprendžiant mūsų bendro gyvenimo klausimus. Nenorime atiduoti šios teisės jokiai visuomenės grupei, net ir talentingiausiems mokslininkams. Negali mokslininkai valdyti visuomenės mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Pirma, mokslas negali pasiūlyti geriausio mūsų problemų sprendimo, nes nėra galutinės tiesos, todėl įvairūs mokslininkai gali siūlyti skirtingus sprendimus. Antra, bet kokį mokslininkų siūlomą sprendimą skirtingos visuomenės grupės gali nevienodai priimti: vienos gali jam pritarti, kitos - priešintis.

Taip yra todėl, kad nevienodai suvokiame problemas ir siūlome skirtingus jų sprendimus. Tai lemia skirtingi mūsų interesai ir išpažįstamos vertybės. Kai tokia siūlomų sprendimų gausa, laimi tie, kuriuos palaiko visuomenės dauguma. Mokslininkai gali tik padėti mums apsispręsti, bet ne nuspręsti už mus.

Todėl A.Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei reikėtų palinkėti per daug nesureikšminti ekspertų patarimų. Galutinius sprendimus vis tiek turi priimti politikai. Jei tie sprendimai netenkins visuomenės daugumos, politikai negalės pasiteisinti, kad taip elgtis jiems patarė ekspertai. Rinkėjai baus ne ekspertus, o politikus. Kitaip tariant, politikai negali ignoruoti ekspertų, nes remtis jų nuomone reikalauja ir sprendimų kokybės siekis, ir patys rinkėjai. Tačiau politikai negali ignoruoti ir piliečių lūkesčių, nes nuo to priklauso  politikų karjera. Tiesiog tokia yra demokratinio žaidimo logika.          

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"