TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Elektrinis reketas. Būtina sutramdyti

2013 03 13 14:40

Šių metų vasario mėnesį už elektros energiją vartotojai sumokėjo rekordinę kainą – pačią didžiausią šių laikų Lietuvos istorijoje ir pačią didžiausią tarp visų Baltijos valstybių. 

Kodėl taip? Juk paveldėjome pačią geriausią elektros tinklų infrastruktūrą, turime didelę vertybę – Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, kuri pigią naktinę energiją paverčia į tris kartus vertingesnę „dienos“ energiją. Veikia patikima ir patogaus galingumo Kauno hidroelektrinė. Savo ruožtu, Lietuvoje nėra problemų su plačiomis pelkėmis, aukštais kalnais ar amžinuoju įšalu, kurie apsunkintų elektros energijos persiuntimą.

Panašu, kad brangiausią elektrą nulemia kitas rekordinis faktorius tarp Baltijos valstybių: tai plačiausiai suvešėjusi korupcija, kuri vertinama konkrečiu dydžiu – korupcijos suvokimo indeksu.

Kriminalinės korupcijos požymiai Lietuvos energetikoje itin suvešėjo nuo įvykių, kuriuos visuomenė ir specialistai įvardino kaipo LEO LT – „NDX energija“ aferą. Tuomet, įvairiais paskaičiavimais, valstybei buvo padaryta apytikriai 2 milijardų litų žala, o vyriausybė kriminalinio šleifo grupuotei išmokėjo 680 milijonų litų. Ši afera kažkodėl neįvertinta nei politiškai, nei baudžiamuoju aspektu. Kartą paragavus negali sustoti...?

Šiandien buitinis vartotojas yra priverstas už vieną kilovatvalandę sumokėti daugiau nei pusę lito. Dar labiau nukentėjo pramonės įmonės, vartojančios vidutinės įtampos elektros energiją. Tai didžiausios ir efektyviausios šalies įmonės, eksploatuojančios nuosavus vidutinės įtampos elektros tinklus. Šioms įmonėms vidutinės įtampos elektros energijos kaina buvo neproporcingai daug padidinta – ir už energiją, ir už leistinąją naudoti galią, ir net už perdavimo patikimumą. Jeigu tokio reketo užgaidos nebus tramdomos, gal greitai įmonės sulauks „elektrinės pagalvės“ ar bent „barzdos“ mokesčio? Dėl šių nepamatuotų ir sveiku protu nesuprantamų veiksmų tokių įmonių produkcija brangsta, konkurencingumas, taip pat ir tarptautinis, krenta, įmonėse mažėja darbo vietų, ir plėtra tampa sunkesnė.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vadovybė motyvuoja, kad tokia kainodara yra atliekama pagal „suderintą ir patvirtintą metodiką“. Deja, tenka apgailestauti, kad VKEKK nėra pajėgi apskaičiuoti ir patikrinti jai teikiamų energetikos įmonių duomenų. Komisija, ypač paskutiniaisiais savo veiklos metais, yra tapusi tik butaforine įstaigėle, imituojančia kainų reguliuotojos vaidmenį. Ši situacija jau keletą metų specialistams yra žinoma ir itin paryškėjo, kuomet bendrovė „Lietuvos dujos“ buvo viešai įtarta, kad VKEKK pateikė neteisingus savo veiklos duomenis, ir vartotojai už dujas galimai sumokėjo per daug. Priekaištai buvo pateikti tik šiai dujų bendrovei, tuo tarpu VKEKK liko „ne prie ko“. Kodėl? Juk tai jos užduotis yra patikrinti ir įvertinti teikiamų duomenų teisingumą. Atrodo, kad VKEKK panašiu būdu „nustatinėja“ ir kitų energijos rūšių kainas, kurios nėra nei suskaičiuojamos, nei patikrinamos, nei išanalizuojamos. Labai panašu, kad vartotojams pateikiama kaina yra „susitartoji“ – tarp energijos tiekėjo ir VKEKK vadovybės.

Pagrįstų įtarimų dėl VKEKK vadovybės veiklos sukelia faktas, jog buvo „išsirūpinta“, kad Komisijos veiklos finansavimo gaunamos pajamos tiesiogiai priklausytų nuo reguliavimo subjektams Komisijos leisto pajamų dydžio. T.y., sudaryta neskaidri ir vartotojams kenksminga situacija, kuomet Komisijos vadovybė yra materialiai suinteresuota nustatyti kuo didesnius energijos tarifus ir leisti gauti kuo didesnes pajamas energijos tiekėjams. Korupcijos masteliais pagarsėjusioje Lietuvoje tokią situaciją privalu nedelsiant atšaukti, o Komisijos pajamas derėtų nustatyti pagal veiklai būtinas sąnaudas.

Valstybės kompetentingos institucijos pagaliau privalo įvertinti akivaizdų faktą, kad VKEKK komisijos pirmininkei Dianai Karsokaitei jos užimamos pareigos yra nepakeliama našta.

Itin ryškiai elektros energijos kainą padidino netramdomos išlaidos taip vadinamosioms „Viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms“ (VIAP). Šių pinigų, per tarifą surinktų iš elektros energijos vartotojų, likimas yra itin įtartinas.

Dar praeitos Vyriausybės sprendimais surinktas VIAP ir elektros energetikos įmonių pelnas buvo atiduodamas vienai kontroversiškai įmonei – „Visagino atominė elektrinė“ (VAE). Ten pinigų pėdsakai iš visuomenės matomumo ribų pradingdavo. Tik retkarčiais, žurnalistų dėka, išgirsdavome apie iš VAE švaistomas dešimtimis ir šimtais milijonų skaičiuojamas sumas. Pavyzdžiui, dešimtis milijonų litų, šiurkščiai pažeidžiant viešųjų pirkimų tvarką skirtus „teisinėms konsultacijoms“ apmokėti.

Reikėtų įvertinti, kad pasaulinėje korupcijos prevencijos praktikoje yra žinoma: patogiausiai pinigus galima išplauti, milžiniškas sumas sumokant už įvairias „konsultacijas“.

Pagal daug kartų įvairių šaltinių paskelbtus duomenis, VAE „poreikiams“ jau yra išleista iki 500 milijonų litų. Klausimas: ką įsigyta už šiuos pinigus? Tris-penkias dešimtis kilogramų „dokumentų“, kurie artimiausioje ateityje, tikėtina, taps visiškai bevertės makulatūros sankaupa?

Visą šį milžinišką pinigų srautą kontroliavo itin siaura trijų ar keturių žmonių, tarpusavyje susijusių asmeniniais ryšiais, grupė.

Lietuva jau pagarsėjo kaip senus automobilius masiškai importuojanti šalis. Tuo tarpu siaura grupelė politikų itin stengiasi, kad Lietuva taptų dar ir senoviško, gremėzdiško ir abejotino saugumo branduolinio šlamšto importuotoja. Peršamos konstrukcijos branduolinės įrangos atsisakė daugybė pasaulio šalių. Lietuvai siūloma įranga prieš daugelį metų buvo užsakyta ir suprojektuota JAV Teksaso valstijai, kurios vadovai atsitokėję šios įrangos taip pat atsisakė. Šiandien kai kurie veikėjai labai stengiasi Lietuvos energetikos sistemą neatsiejamai pririšti prie Rusijos, nes tik iš ten bus įmanoma gauti milžiniško dydžio – 1340 MW – vadinamąją rezervinę galią ketinamai pastatyti VAE. Jokiais kitų šalių tinklais nebus įmanoma tokio dydžio galios parsisiųsdinti. Šiai politinei ir energetinei aferai užmaskuoti, kaip jau yra įprasta, pasitelkiami veidmainiški pašūkavimai patriotizmo tematika. Jeigu dar ir šiuos tikslus pavyktų įgyvendinti, už elektros energiją mums tektų mokėti bene brangiausiai tarp visų pasaulio valstybių.

Tuo tarpu Lietuvai iš 1340 MW galios atitektų 34 proc., iš kurių panaudojama būtų ne daugiau 75 proc., nes tokia yra branduolinės elektrinės eksploatavimo technologija. Taigi reali Lietuvai atitenkanti galia tebūtų vargani 340 megavatų, o tai yra eilinės kogeneracinės elektrinės, naudojančios universalųjį kurą (skystą, kietą, dujinį, biokurą) galia. Tokios elektrinės statyba kainuotų ne daugiau 500 mln. litų, o ne 7 milijardus, kuriuos ketinama išmesti atominei senienai.

Elektros energetikos sistemoje beprasmiško pinigų prapuldymo (vagystės?) atvejų apstu.

Didžioji VIAP dalis – 55 proc. arba apytikriai pusė milijardo litų – yra skiriama Lietuvos elektrinės (Elektrėnų) veiklai. Dažnai važinėjantys tarp Kauno ir Vilniaus turėtų būti pastebėję, kad nė vienas Elektrėnų elektrinės kaminas nerūksta. Yra vieša paslaptis, kad energija yra importuojama, o VIAP nukeliauja nežinia kur. VKEKK vadovės paaiškinimas, jog keletas „neįsisavintų“ milijonų bus kada nors perskaičiuoti, kelia dar vieną klausimą: o kur bus panaudotas dar mažiausiai trečdalis milijardo? Ar VAE „konsultacijoms“ apmokėti?  Tai yra Lietuvos piliečių pinigai.

Tuo tarpu nepriklausomų specialistų nuomone, Elektrėnų elektrinės gyvybingumui palaikyti pilnai pakaktų ne daugiau 40 mln. litų metinių išlaidų.  

Gautos žinios, kad pagal siauros energetikos „strategų“ grupuotės užmačias buvo numatyta, jog pagrindinė VIAP pinigų dalis bus surenkama ir išgabenama į užsienį be patikimų garantijų, jog kada nors šie pinigai sugrįš į Lietuvą. Tenka tik pritarti naujajai Vyriausybei, užkertančiai galimybę tokiems veiksmams.  

Pagirtinas yra naujosios Vyriausybės ketinimas energetikos sektoriuje atlikti išsamų finansinį auditą. Tik ar greitai visuomenė sulauks tokio audito rezultatų? Ar toks auditas pavirs į konkrečias baudžiamąsias bylas? Bent gera pradžia yra – VAE iniciatoriai ir vykdytojai jau yra atskirti nuo energetikos įmonių sunešamų pinigų srauto, šios tik popieriuje egzistuojančios elektrinės akcijos išsprūdo iš įtartinos veiklos procesų.

Elektros energijos kainą didina šiurkščios klaidos (nusikaltimai?) statant kai kuriuos energetikos objektus.

Elektrėnų elektrinės 9-ojo agregato statybai jau yra išleista apytikriai 1,3 milijardo litų. Tuo tarpu šis objektas, dar net nepradėjęs veikti, jau yra moraliai pasenęs ir neatitinka ES keliamų reikalavimų, nes nėra kogeneracinis ir gamins tik elektros energiją, o perteklinė šiluma bus išleidžiama į Elektrėnų marias, apytikriai už 200 mln. litų per metus. Tai yra mūsų, vartotojų pinigai.

Minėtą klaidą (nusikaltimą?) dar galima būtų dalinai ištaisyti modernizuojant minimą energetinį bloką į kogeneracinį ir jo gaminamą šilumą perduoti naujai nutiestais magistraliniais tinklais į Vilniaus šilumos tinklus.

Panašus magistralinis tinklas per rekordinius du mėnesius jau yra nutiestas iš Elektrėnų į Vievį. Specialistų paskaičiavimais, magistralinio vamzdyno nutiesimas į Vilnių kainuotų ne daugiau 450 milijonų litų, t.y., objektas atsipirktų per mažiau nei trejus metus. Įvertinant šiuolaikinių vamzdynų aukštas termoizoliacines savybes, specialistų paskaičiavimo preliminarūs duomenys yra realistiški. Tokio projekto įgyvendinimas sudarytų galimybę vilniečiams atpiginti ne tik elektros, o ir šilumos energiją.

Tačiau tokiam projektui priešinasi grupuotė, kurios tikslas – pastatyti Vilniaus miesto vakarinėje dalyje komunalinių atliekų (pavadinus jas biokuru) deginimo įmonę ir tokios statybos pagalba užsitikrinti Vilniaus šilumos tinklų turto perėmimą savo nuosavybėn arba bent nuomą neribotam terminui. Tokiems veiksmams propaguoti sukuriamos ir pasitelkiamos įvairios „konsultantų asociacijos“.

Elektros energijos kainų sumažinimui būtina racionaliai panaudoti Kruonio HAE galimybes. Šiuo metu ten veikia 4 energetiniai agregatai po 200 MW galios. Šioje elektrinėje yra paruošta galimybė įrengti dar keturis agregatus po 200 MW. Net yra nutiesti magistraliniai vamzdynai į žemutinį KHAE baseiną (Kauno marias).

Derėtų skubos tvarka įrengti dar bent du agregatus. Esant faktui, kad yra „naktinės“ energijos perteklius vidaus ir tarptautiniuose tinkluose, ir kuomet šios energijos kaina yra 2- 3 kartus mažesnė nei „piko“ energija, tokios statybos ekonominis efektyvumas neabejotinas. Minimos statybos kaina sudarytų apytikriai 800 mln. litų, o išvystoma galia „pikinėmis“ valandomis netgi viršytų ketinamos statyti VAE Lietuvai liksiančią faktinę vidutinę galią.  

Taigi akivaizdu, kad brangiausiai už elektros energiją Lietuvos vartotojai moka dėl nevykėliškų, galimai nusikalstamų „energetikos strategų“ veiksmų ir neveikimo ten, kur būtina skubiai veikti.

Jeigu elektros energetikos sistema būtų protingai ir sąžiningai valdoma, šiandien Lietuvos vartotojai už energiją apytikriais paskaičiavimais mokėtų iki 35 proc. mažesnę kainą.

Galima tik palinkėti naujajai Vyriausybei, kad klaidų (nusikaltimų) energetikoje ištaisymui būtų pasitelkti specialistai ir būtų atsisakyta neaiškios moralės bei kvalifikacijos „vadybininkų“ paslaugų.

Būtini ir ryžtingi teisėsaugos institucijų veiksmai. Tik ar tokias institucijas turime?   

Autorius yra Lietuvos Respublikos trišalės tarybos Energetikos komiteto pirmininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Prezidiumo narys. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"