TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Elektroninis kvaitulys

2009 10 28 0:00

Lietuvoje žmonių pasitikėjimas išrinkta valdžia krito iki rekordinių žemumų. Lyg to būtų negana, Vyriausybė neseniai vėl pareiškė, kad ji siūlo Seimui įteisinti balsavimą internetu per visus svarbiausius rinkimus. Nenorima nė girdėti įspėjimų, kad skubotai įvedus balsavimą internetu kiltų didelė grėsmė ir šiaip jau trapiai Lietuvos demokratinei sistemai.

Tai, kaip brukamas balsavimas internetu, byloja ir apie reikšmingesnius dalykus - Lietuvoje svarbūs sprendimai priimami jų gerai neapsvarsčius, neprognozuojant pasekmių, nekreipiant dėmesio į tyrimų rezultatus ir pasaulio patirtį. Geriausiu atveju norima sukelti vėją labai tiesmukiškai siekiant savų tikslų. Būdinga, kad šiuos vėjo gūsius labai greitai pasigauna šešėlinių struktūrų burės.

Praėjusios kadencijos Seimas atmetė elektroninių rinkimų idėją, nes tuo metu parlamente dominavę socialdemokratai, socialliberalai ir kitos partijos nusprendė, kad internetinis balsuotojas nėra jų rinkėjas. Šiandien valdžioje esančios liberalios partijos svajoja, kad, suteikusios galimybę balsuoti internetu, gaus daugiau balsų. Ir to jau pakanka, kad būtų "stumiamas" sprendimas. Bet kokie sveiko proto argumentai nublanksta prieš didį partijos tikslą gauti keliomis dešimtosiomis procento daugiau balsų. Beje, patirtis rodo, kad panašūs mėginimai tiesiogiai manipuliuoti rinkėjais dažnai sukelia priešingą efektą.

Vienintelis argumentas už internetinį balsavimą - jį įvedus padidės rinkėjų aktyvumas, kuris dabar yra smukęs ir artėja prie kritinės ribos. Tačiau ar bent patys taip argumentuojantys tiki, kad rinkėjų aktyvumas smunka dėl to, kad nepatogu nuvykti į balsavimo apylinkes? Paprasčiausiai derėtų atsigręžti į visuomenę, priiminėti pasvertus sprendimus ir sugrąžinti į politiką vertybinį pamatą. Manyti, kad problemą galima išspręsti pasitelkus technologijas - saviapgaulė.

Prieš balsavimą internetu esama daugybės argumentų, kurie, beje, aktyviai aptarinėjami per įvairiausius pasaulio forumus, išskyrus Lietuvos Vyriausybę ir Seimą.

Visų pirma 55-tas Lietuvos Konstitucijos straipsnis skelbia, kad Seimas renkamas slaptu balsavimu. Dėl šios priežasties pildant biuletenį į balsavimo kabiną leidžiama užeiti tik vienam asmeniui. Kaip šis reikalavimas bus užtikrinamas balsuojant internetu? Kas laiduos, kad balsuotojui per petį nežiūrės žmona, vyras, darbdavys ir t. t.? Į šį klausimą neatsakė nė vienas internetinio balsavimo propaguotojas, todėl, iškilus tokiems konstituciniams dalykams, toliau net neįmanoma žengti ir reikėtų dėti tašką. Tačiau argumentų prieš internetinį balsavimą esama gerokai daugiau.

Dar prieš ketverius metus pasaulį užplūdusi internetinio balsavimo banga dabar jau gerokai atslūgo. Per 2006 metų Nyderlandų parlamento rinkimus buvo galima balsuoti internetu, tačiau šiuo metu Nyderlanduose internetinio balsavimo galimybė panaikinta: nevyriausybinės organizacijos pateikė neatremiamų įrodymų, kad toks balsavimas negali būti saugus. Ši Nyderlandų patirtis atšaldė Prancūziją ir daugelį kitų Europos valstybių.

Nors Lietuvoje nepaprastai išaugo nusivylimas valdžia, vis dėlto demokratinė sistema išlieka, nes žmonės mato ir tiki, kad patys tokią valdžią išsirinko. Sunku prognozuoti pasekmes, jei žmonės nustos tuo tikėti. Tokia rizika kyla, jei balsuojant internetu atsirastų kokių nors nesklandumų - ir net be jų. Net ir praėjus daugiau nei 10 metų daugelis žmonių atsimena ir savaip interpretuoja atvejį, kai per prezidento rinkimus trumpam įstrigo duomenų perdavimas kompiuterių tinklais, nors tai išties tebuvo smulkmena.

Balsavimo internetu propaguotojai sakosi esantys labai modernūs, be to, jie esą rūpinasi užsienyje gyvenančių lietuvių pilietiniu aktyvumu. Tačiau kodėl tada nežengiami paprasti ir natūralūs e-demokratijos žingsniai - pavyzdžiui, nenustatoma prievolė tarnautojams atsakyti į elektroninius piliečių paklausimus, kodėl neišnaudojamos elektroninių konsultacijų galimybės?

Atsakymo nėra. Arba tenka daryti prielaidą, kad plėsti tokio pobūdžio e-demokratiją niekas nesuinteresuotas, nes (tai paradoksalu!) tam neprireiktų jokių papildomų investicijų. O čia net krizės aky šviečia milijonai. Prieš keletą metų, dar Seimui tik ketinant apsispręsti dėl balsavimo internetu, jau buvo suskubta paskelbti viešą konkursą elektroninio balsavimo sistemos projektui įgyvendinti, o milijonai jam skirti net ir tada, kai Seimas šią idėją atmetė. Atrodė, kad regint tokius dalykus upės vanduo turi pavirsti į kraują, šalį užplūsti varlės, uodai ir kitos biblinės nelaimės. Išgyvenome. Eksperimentas, kuris gali taip brangiai kainuoti, tęsiamas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"