Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KOMENTARAI

Emauso mokinių pamokymai

 
2017 04 29 6:00

Ir štai tą pačią dieną du [mokiniai] keliavo į kaimą už šešiasdešimties stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu. Jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius. Jiems taip besikalbant ir besiginčijant prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu. Jų akys buvo lyg migla aptrauktos, ir jie nepažino jo./Iš Evangelijos pagal Luką

Istorija apie Jėzaus mokinius, trečią dieną po Jo mirties keliaujančius į Emausą, šiandienos krikščioniui nurodo jo paties tikėjimo kelionės gaires. Pirma, Jėzaus mokinių pavyzdys kiekvienam asmeniui primena būtinybę ieškoti tiesos apie Dievą ir save. Ši tiesos paieška visais laikais buvo dramatiška. Tokia įtampa pastebima ir šio sekmadienio Evangelijos ištraukoje. Mokiniai sumišę kalbasi apie skaudžius Jėzaus kančios įvykius ir tragišką pabaigą, bet kol kas stokoja tikėjimo žvilgsnio ir nemato tikrosios įvykių prasmės. Tačiau reikšminga yra tai, kad, viltims sudužus, jie nesustoja dėl baimės paralyžiaus, nebėga nuo nepatogios tiesos, bet tęsia tikėjimo kelionę ir nuoširdžiai aiškinasi pastarųjų įvykių prasmę. Jiems taip tarpusavyje kalbantis šiame kelyje galiausiai prisiartina Viešpats. Jis prisideda prie mokinių, kad paveiktų jų protus ir pažadintų tikėjimą. Ne bėgant nuo skaudžios tikrovės, bet priimant visą realybės svorį, mokiniams išsipildo tai, ką Dievas buvo pažadėjęs: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų.“ Šis pavyzdys mus moko drąsos ir ištvermės priimti tiesą, ieškoti jos didesnės prasmės, ne bėgti nuo problemų, o jas spręsti. Tokia laikysena krizės akivaizdoje yra naujos vilties sąlyga, sąlyga prisiartinti Dievui.

Antra, mokinių istorija leidžia suprasti, kad proto pažinta tiesa turi būti nušviesta tikėjimo, kurio versmė glūdi ne žmoguje, bet Dieve. Tikėjimas yra Dievo dovana, kurios reikia prašyti. Prisikėlęs Kristus įgavo dvasinį kūną ir nuo šiol pasirodo tokios formos, kuri jiems neleidžia Jo atpažinti. Jėzus matomas tik tiems, kuriems Jis nori pasirodyti. Tačiau išvysti prisikėlusį Dievą žmogui trukdo jo nerangi širdis ir nuodėmės miglos aptrauktos akys. Tokia būklė yra apėmusi žmones dar nuo Adomo ir Ievos laikų, kai jie, pradžioje turėję palaimintąjį Dievo regėjimą, per gimtąją nuodėmę užtraukė miglą visos žmonijos vaikams ant akių. Tačiau Dievas, nepaisydamas to, toliau tęsia dialogą su jais per ženklus, per sutinkamus žmones ir įvykius. Jis nepalieka žmogaus vieno. Dar daugiau, Dievas pažada suteikti naują širdį ir naują dvasią sakydamas: „Aš duosiu jiems širdį, kad pripažintų mane, jog esu VIEŠPATS.“ Šio pažado išpildymą galiausiai matysime šios istorijos pabaigoje.

Trečia, kad protas ir tikėjimas leistų geriau pažinti tiesą, iš Dievo gautą tikėjimo dorybę būtina puoselėti. Svarbu ją nuolat palaistyti, kad nenuvystų ir duotų saldžių vaisių visam dvasiniam gyvenimui. Tam tikslui Viešpats paliko Šv. Raštą, kurį Jo įsteigta Bažnyčia ištikimai skelbia ir aiškina. Šis Dievo žodis yra sielą gaivinanti versmė. Evangelijoje apie mokinius, keliaujančius į Emausą, matome, kad jie išpažįsta Jėzų kaip pranašą, bet nemini Jo kaip Dievo Sūnaus. Tai liudija, jog mokinių tikėjimas dar netobulas. Nesutikę prisikėlusio Kristaus jie kol kas yra sukaustyti neišmanymo ir baimės – nei supranta Evangelijos, nei gali ją skelbti. Juos blokuoja neteisingas Dievo įvaizdis, mat mokiniai vylėsi, jog Kristus išgelbėsiąs Izraelį iš jį supančio blogio ir vergavimo Romos imperijai. Jie tikėjo, kad Jėzus bus žemiškasis karalius, kuris galės išsisukti net nuo mirties bausmės.

Jėzus matomas tik tiems, kuriems Jis nori pasirodyti. Tačiau išvysti prisikėlusį Dievą žmogui trukdo jo nerangi širdis ir nuodėmės miglos aptrauktos akys.

Toks neteisingas Dievo įsivaizdavimas buvo jų didelio liūdesio priežastis. Ir mes pasmerkti tokiam liūdesiui, kol galvojame apie Jėzų kaip apie kunigaikštį, kuris vadovaujasi šio pasaulio galios logika, nors Jis toks nėra. Jo Karalystė – ne iš šio pasaulio. Dar kartą matome, kad net Jėzaus mokiniai tiki tuo, ką nori girdėti, o ne tuo, kas iš tiesų Dievo skelbiama. Štai kodėl Jėzus ima mokiniams priekaištauti ir pavadina juos neišmanėliais. Tačiau Viešpats jų taip nepalieka ir atkreipia dėmesį į Šv. Raštą, kuriame glūdi visi atsakymai į kamuojančius klausimus. Jis parodo, jog Šv. Rašto pažinimo keliu yra kviečiamas eiti kiekvienas krikščionis, jeigu iš tiesų nori nugalėti kylančias abejones ir įveikti savo neišmanymą. Remdamasis Dievo žodžiu Kristus parodo, kad visi su Juo susiję įvykiai nutiko ne atsitiktinai, bet buvo iš anksto numatyti Dievo. Tad čia belieka remtis šv. Jeronimu, kuris teigia, jog tas, kas nepažįsta Šv. Rašto, nepažįsta ir Kristaus. Norint išlaikyti ir stiprinti mums padovanotą tikėjimą, būtina jį nuolat gaivinti Dievo žodžiu. Tik tuomet, kaip aiškina Grigalius Didysis, dvasia išgirstas Dievo žodis pašalins širdyje tvyrantį tuštumos šaltį ir uždegs protą dangišku troškimu.

Galiausiai Emauso mokinių istorija ragina realizuoti savo tikėjimą kasdienybėje per konkrečius tikėjimo darbus. Kaip pažymi šv. Augustinas, Jėzus apsimetė einąs toliau dėl to, kad sukurtų situaciją, kuri pareikalauja iš žmogaus geros valios veiksmo. Kitaip tariant, Dievas nori būti surandamas tų žmonių, kurie daro gailestingumo darbus. Grigalius Didysis priduria, kad išgirdus Dievo žodį ir panorėjus jį suprasti reikia skubėti paversti jį darbu. Šiuo atveju mokiniai pateisina Dievo lūkestį ir su jais keliavusį nepažįstamąjį, kuris vėlų vakarą neturėjo nė pastogės pernakvoti, nutaria priglausti.

Taip pasakojimo pabaigoje pamatysime, kad per meilės darbą mokiniai galiausiai pasieks Dievo pažinimo pilnatvę. Dievas leisis atpažįstamas tų, kurie yra ne tik žodžio klausytojai, bet ir vykdytojai. Tuomet jau nebebus liūdesio ar baimės. Priešingai, mokiniai, patyrę Dievo artumą ir sustiprinti Jo paties kūno, kuriuo ir mes galime džiaugtis Eucharistijos metu, nepaisydami nei nuovargio, nei nakties tamsos, nei atstumo, nei pavojų, grįš atgal į Jeruzalę, kad paskelbtų Gerąją Naujieną apie asmeniškai sutiktą gyvą ir prisikėlusį Dievą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"