TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Emigracija - žala ar nauda Lietuvai

2012 11 09 6:07

Į Lietuvą iš užsienio idėjų ir investicijų parsivežę emigrantai galėtų padėti šaliai aplenkti Estiją.

Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu emigracija išties gali padaryti didelę žalą krašto ekonomikai. Neigiamas poveikis ypač stiprus, kai iš šalies emigruoja patys darbščiausi ir gabiausi žmonės. Per pastaruosius 10 metų iš Lietuvos išvyko kone kas šeštas 20-40 metų gyventojas. Tai sukėlė didelę diskusijų bangą, kad valstybėje greitai liks vien pensininkai ir vaikai, kuriais niekas nebegalės pasirūpinti, todėl ilgainiui Lietuvos žemė atrodys kaip kadaise Antano Baranausko apdainuotas Anykščių šilelis: "...tik ant asfalto pliko keli apykreiviai pensininkai liko..."

Žvelgdami į Lietuvos istoriją matome, kad dalis gabiausių ir darbščiausių gyventojų nuolat emigruodavo iš gimtinės į didesnius ir turtingesnius kraštus - ar tai būtų Lenkijos Respublika, ar Rusijos imperija, ar Vakarų Europos šalys, ar legendomis apipintos JAV. Nemažai tų emigrantų vėliau sugrįždavo namo, panaudodavo sukauptą patirtį bei idėjas ir taip įdėdavo svarų indėlį į visuomenės socialinės, ekonominės ir politinės raidos formavimą.

Dar įdomiau tai, kad tuo metu, kai mes nuogąstaujame dėl didelės emigracijos, vengrai skundžiasi, esą jų gyventojai yra pernelyg sėslūs ir neišnaudoja Europos Sąjungos laisvo darbo jėgos judėjimo pranašumų. Vengrijos specialistai baiminasi, kad jų žmonės, užsidarę šalies viduje, ilgainiui atsiliks nuo pirmyn judančio Europos traukinio. Būdami šalia Austrijos, Vokietijos, vengrai laikosi įsitvėrę savo krašto, bijo jį palikti, nes įsivaizduoja, jog vėliau sugrįžę neras čia darbo. Todėl daugelis verčiau dirba už mažą atlyginimą Vengrijoje, negu ieško kokių nors galimybių užsienyje. Vengrai tai vadina viena didžiausių valstybės augimo ateityje problemų.

Gali skambėti šiek tiek paradoksaliai, bet emigracija tam tikrais atvejais padeda ugdyti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą - būtent emigrantai dažnai būna didžiausi lietuviškos kultūros puoselėtojai. Tai vėl natūralu, nes žmonės linkę pradėti vertinti tai, ką turi, tik tada, kai to netenka.

Galų gale kiekvienam iš mūsų reikėtų užduoti retorinį klausimą: ar geriau emigruoti, ar likti namie ir krimsti bedarbio duoną? Jei bent kas trečias emigrantas grįš į Lietuvą, tai bus gerokai didesnė pridėtinė vertė negu trys viltį praradę bedarbiai. Be to, parvykę jie sukurs naujų darbo vietų ir taip užtikrins, kad ateityje kitiems nebetektų emigruoti.

Esu gyvenęs tiek Airijoje, tiek Anglijoje, kur labai didelė lietuvių koncentracija. Žinau - dauguma emigrantų norėtų grįžti į Lietuvą, tik galbūt neprisipažįsta sau to. Turbūt didžiausi Lietuvos patriotai yra emigrantai. Net per jų vakarėlius klausomasi vien lietuviškos muzikos, žiūrimi lietuviški filmai. Noro yra, tik tai labai priklauso nuo ekonominės situacijos.

Nereikia tikėtis, kad grįš didelė dalis žmonių. Bet jei parvažiuotų bent kas trečias, jie būtų pasisėmę naujų idėjų. Londone daug bendravau su statybų sektoriaus darbuotojais. Reikia pripažinti - jų darbo efektyvumas geresnis nei čia likusių darbuotojų. Jeigu tie žmonės grįžtų į Lietuvą, bendras mūsų darbo efektyvumas pagerėtų. Emigrantai pritaiko naujausias technologijas, metodus, jų požiūris į darbą šiek tiek kitoks.

Pasaulyje įvardijamos trys pagrindinės emigracijos priežastys: ekonominė, socialinė aplinka ir klimatas. Nereikia pamiršti, kad mes kenčiame ir nuo klimato - nemažai žmonių nori emigruoti ten, kur jis geresnis.

Lygindami Lietuvą su kitomis Baltijos valstybėmis, pastebėsime, kad iš Estijos emigruoja mažai žmonių, o iš Lietuvos - labai daug. Pagrindinį skirtumą tarp mūsų šalių, manau, lemia neteisingumo jausmas. Tai matyti iš pajamų pasiskirstymo - Lietuvoje skirtumas tarp neturtingiausių ir turtingiausių gyventojų yra ryškiausias. Kita priežastis - teisingumo stoka arba susidaręs įvaizdis, kad jo trūksta. Prie to prisideda ir žiniasklaida, formuodama neigiamą nuomonę. Taip pat gyva nuojauta, kad valstybė galbūt nepasirūpins tavimi ištikus bėdai, kad į gyvenimą turi kabintis savo jėgomis. Toks nesaugumo jausmas irgi skatina žmones emigruoti.

Aišku, vis dar labai paplitęs dalykas - verslo kultūra. Ji šiek tiek gerėja, bet vis vien gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos kultūros. Lietuvoje yra daug išnaudojimo pavyzdžių.

Kadaise iš Airijos buvo iškeliavę trečdalis gyventojų, emigracijos mastas buvo net gerokai didesnis nei Lietuvoje. Tačiau vėliau airiai pamatė, kad šalies ekonomikos sistema stabili, mokesčiai, ypač darbo jėgos, sumažinti, korupcija beveik panaikinta, sudarytos sąlygos plėtoti verslą. Žmonės įvertino atsiveriančias galimybes ir buvę emigrantai masiškai pradėjo grįžti namo. Drauge jie parsivežė visas IT kompanijas.

Galima pateikti ir teigiamų emigracijos pavyzdžių, tarkime, į Lietuvą atėjusią "Euromonitor International" - ten dirbęs lietuvis įkalbėjo, kad įmonė įsikurtų būtent Lietuvoje, o ne kitur. Tokio vieno emigranto pridėtinė vertė šaliai - milžiniška. Mat įmonė Lietuvoje įdarbino per 100 darbuotojų, moka jiems gerokai didesnį negu rinkos vidurkis atlyginimą ir prisideda prie ekonomikos skatinimo.

Jeigu su tokiomis idėjomis ir investicijomis grįžtų bent jau 10 proc. emigrantų, Lietuva turėtų labai didelį augimo potencialą. Po 10 metų galėtume pralenkti kad ir Estiją. Tai, manau, realus dalykas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"