TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Energetikos aistros

2012 04 23 6:00

Sėkmė nelydi Vyriausybės pastangų rasti bendrą visoms politinėms jėgoms priimtiną sprendimą. Praeitą pirmadienį socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius pareiškė, kad jo partija neskubės pasirašyti premjero pateikto partijų susitarimo dėl energetikos projektų įgyvendinimo.

Vyriausybė esą kol kas nepateikė nei suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, nei atominės jėgainės ekonominį naudingumą pagrindžiančių duomenų.

Pasak A.Butkevičius, SGD terminalas yra prioritetinis, svarbus Lietuvai, bet partija pritaria referendumui dėl atominės jėgainės. Birutė Vėsaitė bei kai kurie kiti partijos nariai skeptiškai vertina ir dujų terminalą. 

Nesutarimai nebus greitai pašalinti. Atominės priešininkai nurodo, kad kitų valstybių požiūris į atominę energetiką radikaliai keičiasi, tad reikėtų persvarstyti Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją. Minimas Vokietijos politinis sprendimas uždaryti visas atomines elektrines iki 2022 metų. Tačiau galima priminti, kad dar prieš kelerius metus ekologijai pirmenybę teikianti Suomija pradėjo statyti savo pirmąją atominę jėgainę.

O Vokietijoje kanclerės A.Merkel nutarimas buvo kritikuojamas kaip skubotas, populistinis žingsnis. Atominė energija visada turės savo šauklių ir oponentų. Lietuva nėra išimtis.

Ši Vyriausybė labiau negu bet kuri kita ryžtingai siekia užtikrinti Lietuvos energetinį nepriklausomumą, nors tai brangiai kainuotų ir užtrauktų Rusijos rūstybę. Prezidento Valdo Adamkaus prezidentavimo metais Lietuvos valdžia užmerkė akis ir nieko nedarė, tad Lietuva liko pažeidžiama.

Ne visi Lietuvos politikai mano, kad energetinė nepriklausomybė - palaikytinas siekis. Prieš pusantrų metų B.Vėsaitė pareiškė, kad energetinė nepriklausomybė yra praeities dalykas, nes ES dabar skiria pirmenybę šalių narių ir kaimynų kraštų energetiniam Šengenui - nuo Rusijos iki Alžyro.

Energetiškai nepriklausomos valstybės, tokios kaip B.Vėsaitės minimas Alžyras ir Rusija, kartu su didelėmis ES valstybėmis gali domėtis energetiniu Šengenu.

Bet tai per didelė prabanga Lietuvai, kuri turi tik vieną tiekėją, o tas tiekėjas neslepia savo monopolistinių siekių ir jau ne kartą griebėsi energetikos šantažo net prieš jai tokias draugiškas šalis kaip Ukraina ir Baltarusija. Būtų nepateisinamai naivu pasitikėti Rusijos gera valia ir nieko nedaryti laukiant energetikos Šengeno sukūrimo.

Būtingės ir "Klaipėdos naftos" terminalai jau kurį laiką užtikrina naftos nepriklausomumą. Dujų tiekimo problema irgi sprendžiama. Kovo mėnesį valstybinė "Klaipėdos nafta" pasirašė 10 metų trukmės nuomos sutartį su Norvegijos bendrove "Hoegh LNG" dėl laivo būsimajam SGD terminalui.

Sutarties pasirašymo proga energetikos ministras Arvydas Sekmokas didžiavosi, kad tai turbūt didžiausias laimėjimas energetikos srityje nuo to momento, kai pradėjo veikti Būtingės terminalas. A.Sekmokas šiek tiek sutirštino spalvas, nes terminalas pradės veikti tik 2014 metais ir gal kas nors dar sugebės pakišti koją galutiniam projekto įgyvendinimui. Tačiau laimėjimas yra rimtas.

SGD terminalas išvaduos Lietuvą nuo Rusijos dujų monopolio. Kol Lietuva neturi terminalo, ji negali pirkti dujų tarptautinėse rinkose, vadinamojoje "spot market", tad moka gerokai daugiau už dujas negu Vokietija.

Nors ir esama akivaizdžių terminalo privalumų, nuolat ištraukiami nuvalkioti, neva finansiniais apskaičiavimais grindžiami kontrargumentai. Pirmadienį B.Vėsaitė pareiškė, kad šis projektas Lietuvai per brangus, esą dujos iš terminalo gali būti brangesnės nei tos, kurias siūlys "Gazprom".

Duodama suprasti, kad SGD terminalas liktų nenaudojamas, tad į jį investuoti pinigai būtų iššvaistyti. Sunku rimtai traktuoti tokius pasakojimus. Rusija sumažins dujų kainas tik tada, kai Lietuva turės terminalą, tad ir alternatyvių dujų šaltinių.

Jeigu siekdama pakirsti terminalo rentabilumą Rusija pardavinėtų dujas pigiau negu tarptautinėje rinkoje, laimėtų Lietuva. O mažai vartojamo SGD terminalo finansinius įsipareigojimus būtų galima padengti dujoms taikomu akcizu.

Lieka elektros energijos priklausomumas. Ir čia judama į priekį. Elektros tiltas iš Švedijos jau statomas. Iš mirties taško pajudėjo elektros jungtis su Lenkija. Lietuva privalo savo elektros sistemą sinchronizuoti su žemynine Europos energetine sistema, atsipalaiduojant nuo Rusijos.

Visiškai neabejoju Vyriausybės aiškinimu, jog teiginiai, kad nauja atominė ir toliau pririštų prie Rusijos tinklų rezervinių galių, yra klaidingi, klaidinantys ir neatitinka ekspertų vertinimų.

Vyriausybė tvirtina, kad savi elektros generacijos pajėgumai yra būtina prisijungimo prie Europos tinklų sąlyga ir kad tik nauja atominė jėgainė gebės generuoti reikalaujamą elektros kiekį. Jei tai tiesa, reikėtų statyti atominę, nors ir suprantu oponentų nuogąstavimus.

Idealiame pasaulyje nebūtų atominių jėgainių. Černobylio ir Fukušimos avarijos priminė, kokios pavojingos jos gali būti. Kuo toliau nuo jėgainės, tuo geriau, o Lietuva yra maža šalis. Nesuprantu tų, kurie didžiuojasi, jog Lietuva buvo ir turi būti atominė valstybė. Kuo didžiuotis, jei Lietuva tik duoda vietą jėgainei statyti, o visą rimtą mokslinį bei techninį darbą atlieka kitų kraštų mokslininkai ir bendrovės?

Būgštavimų dėl elektrinės saugumo nepašalinsi raminančiais žodžiais. Naujos atominės statymas bus didžiausias Lietuvos finansinis įsipareigojimas bet kada. Tokiu opiu klausimu reikia atsiklausti visuomenės, o geriausias būdas tai daryti - referendumas.

Reikėtų labai atsargiai suformuluoti referendumo klausimą ir imtis priemonių užtikrinti, kad užsienio pinigai neturėtų poveikio. Vis dėlto neatmestina galimybė, kad gudrios propagandos ar demagogijos suklaidinti rinkėjai priims blogą sprendimą. Bet Lietuva yra demokratija, o tai reiškia, kad žmonėms suteikiamas lemiamas žodis.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"