TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Energetikos fronte po rinkimų – veikiausiai nieko nauja

2016 10 06 6:00

Per pastaruosius 10 metų energetikos politika iš nuobodžios techninės temos tapo populiariosios politikos objektu. Beveik visos partijos turi „nuomonę apie energetiką“ arba pasiūlymų, ką reikia daryti. Tokį posūkį greičiausiai lėmė prieš dešimtmetį prasidėjęs naftos brangimas ir Europos Sąjungos (ES) klimato kaitos politika.

2008-aisiais naftos kaina pasiekė 140 dolerių už barelį. Toks kilimas pranoko visas prognozes. Pasirodė net prognozių, esą nafta tuoj kainuos 200 dolerių už barelį.

Žinoma, tai neįvyko, nafta jau ne pirmus metus kainuoja tik apie 50 dolerių. Tačiau senos ir nepagrįstos baimės, kad „tuoj pritrūks naftos“, buvo atgaivintos. Jos tebėra persmelkusios ir dalies sprendimų priėmėjų protus Lietuvoje. Net pats terminas „energetinė nepriklausomybė“ dažniausiai vartojamas kontekste „ką daryti, kad nepritrūktų naftos (ar dujų)“, pamirštant, kad energijos kaina – irgi svarbi energetinio saugumo dalis.

O juk energetikos politikos tikslas turėtų būti paprastas: kad energijos nepritrūktų ir kad ji kainuotų nedaug. Turint tokį pagrindinį tikslą, pavyzdžiui, į klausimą, reikia naujo valdiško projekto ar ne, yra paprastai atsakoma. Ar nauja atominė elektrinė padės apsirūpinti energija? Jeigu taip, ar jos gaminama energija bus brangesnė nei alternatyvos?

Konkretūs projektai (pvz., atominė elektrinė) – tiesiog priemonės įgyvendinant tikslą (pvz., pigesnė energija). Jei priemonės prieštarauja tikslams, reikia keisti priemones, o ne tikslus. Paprastai tariant, jei pradedame skaičiuoti, kiek pabrangs energija pastačius naująją atominę elektrinę, tai jau signalas, kad kas nors negerai.

Aišku, pigumo kriterijų reikia praplėsti laike, t. y. žiūrėti ne tik į tai, kas pigu šiandien, bet į tai, kas bus nebrangu rytoj. Važinėti senu automobiliu dažniausiai pigiau, nei pirkti naują. Bet automobiliai neamžini, tad naują kada nors reikės pirkti.

Dėl tos pačios – laiko – priežasties dirbtinis energijos kainos sumažinimas – ne išeitis siekiant mažesnių kainų ilgalaikėje perspektyvoje. Galima priversti įmones energiją pardavinėti itin maža kaina, bet ilgainiui jos neturės iš ko investuoti į atsinaujinimą ar tiesiog prisiskolins, skolų grąžinimą palikdamos ateities vartotojams. Todėl ateityje kainos kils dar daugiau.

Siekiant mažesnių energijos kainų subsidijos irgi nėra išeitis. Jos daug kainuoja mokesčių mokėtojams, užmaskuoja tikrąsias energijos kainas ir atideda reformas. Beveik visos šalys, taikiusios subsidijas energijai, yra patyrusios pragaištingą jų poveikį. Tačiau atsisakyti subsidijų politiškai labai sunku.

Kaip yra su mūsų energetikos politika? Pirmas faktas. Šiuo metu energija pinga. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje krinta: nuo 8,06 euro cento už kilovatvalandę 2012-ųjų rugsėjį iki 4,72 euro cento šių metų rugsėjį. Šį kritimą greičiausiai paaiškina tai, kad krinta šilumai gaminti naudojama dujų kaina. O ir dujų šilumai gaminti naudojama vis mažiau, nes jas keičia biokuras. Be to, vidutiniškai viena kilovatvalandė elektros energijos įmonėms atsieina vis pigiau, ir ši tendencija akivaizdi maždaug nuo 2013 metų.

Priminsiu, kad pasaulinės naftos kainos į viršų sparčiai kopė iki pat 2008-ųjų, kai pasiekė apie 140 dolerių už barelį. Jos trumpam krito 2009-aisiais, vėliau pakilo į 90 dolerių už barelį lygį, kol galiausiai nusirito iki 40 dolerių už barelį 2014 metais.

Ką tai rodo? Kad prieš vėją, t. y. prieš pasaulines tendencijas, nepapūsi. Kylančios pasaulinės energijos kainos paskui save nusitempė ir kainas Lietuvoje. Tai, beje, pamoka ir ateičiai.

Antras faktas. Iki 2010 metų Lietuvos įmonėms kilovatvalandė elektros energijos atsiėjo pigiau nei vidutiniškai ES šalyse. Po 2010-ųjų Lietuvos įmonės už elektrą mokėjo vidutiniškai brangiau nei ES šalyse, o nuo 2015 metų kainos daugmaž susilygino. Panašiai ir su dujomis. Iki 2008 metų dujos Lietuvos įmonėms atsieidavo vidutiniškai pigiau nei ES. Nuo 2008-ųjų – brangiau, nuo 2015 metų – vėl pigiau. Tai rodo, kad vietos politika, nepaisant pasaulinių tendencijų, irgi turi įtakos. Vietos politika ir taip brangią energiją gali dar labiau pabranginti.

Pažvelkime, ką apie energetiką kalba politikai savo rinkimų programose.

Vienos partijos žada atpiginti energiją, bet nepasiūlo įtikinamų ar konkrečių priemonių, kaip tai įvyks. Žadamas dar pigesnis šildymas, kurį neva užtikrins dar didesnės politikų pastangos nei iki šiol, pavyzdžiui, didesnė kontrolė, geresnis kainų reguliavimo mechanizmas ir pan. Pastangos, žinoma, gerai, bet jei būtų galima deginti politikų kalbas apie šilumos kainą, šildymas jau seniai nieko nekainuotų.

Kitos partijos turi labai konkrečias priemones, bet jos nebūtinai reiškia energijos atpigimą. Ne viena partijų mini, kad daugiau energijos bus gaminama Lietuvoje, o ne importuojama. Skamba gražiai, bet tai visiškai nereiškia mažesnės energijos kainos. Jau dabar elektros energija yra importuojama ne todėl, jog Lietuvoje trūktų elektrinių, o todėl, kad jų gaminama elektros energija būtų per brangi.

Dar kiti siūlo konkrečias priemones. Deja, jos gali net padidinti energijos kainą. Ir tik mažuma partijų į programas įrašė nuostatas, kad maža energijos kaina, o ne dideli infrastruktūriniai projektai turi būti valstybės prioritetas.

Tai reiškia, kad po rinkimų energetikoje mūsų laukia panašūs ar net identiški ginčai kaip ir prieš 10 metų. Stabilumas – gerai, bet ne čia. Jei energetikos politika suksis apie energiją, o ne apie pigią energiją, to pasekmes pajusime per kišenę ir per sumažėjusį konkurencingumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"