TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Epopėjų rašytojai

2014 11 24 6:00

Dar ir dabar turime romantikų, dūsaujančių, jog lietuvių tauta taip ir nesukūrė savo herojinio epo. Kur mūsų Sidas ir Kalevas? Odisėjas ir Beovulfas? Kur Rama ir Brunhilda? Dejuoja šie ponai.

Atkaklesnieji net puola ieškoti tautinio epo pėdsakų, bet po kurio laiko pasiduoda, nusivilia ir ima tvirtinti, kad tokio dalyko vis tiek kitados būta. Tik nuožmūs okupantai represijomis ir degtine šį dvasios lobį iš tautos atminties ištrynė.

Tačiau ir su autoriniais epais, vadinamosiomis epopėjomis, ne ką geriau. Nors visuotinį neraštingumą, regis, panaikino visuotinis raštingumas, originaliojoje lietuvių prozoje taip ir negimė joks Dartanjanas, gebantis prašuoliuoti kokių devynių romano tomų puslapiais.

Tiesa, pastarosios okupacijos nostalgikai būtinai prisimins kalvį Ignotą ir jo teisybę. Bet jo autorius, „draugas“ Gudaitis-Guzevičius, buvo KGB generolas ir mąstė (jei sugebėjo) nelietuviškai. Todėl yra mums iš principo nepriimtinas ir jau seniai utilizuotas istorijos sąvartyne.

Regis, lietuvių tauta, viduramžiais sukūrusi vieną didesnių Europos valstybių, savo gebėjimą pradėti ir pabaigti didesnės apimties projektus tam vieninteliam visas jėgas ir išnaudojo.

O gal epo ieškotojai vis dėlto teisūs? Tik ieško ne ten, kur reikėtų. Bibliotekų ir archyvų saugyklose laikas buvo švaistomas veltui. Mūsų tauta jauna ir jos herojinis epas kuriamas šiandien. O kuria jį ne rašytojų sąjungoje susitelkę lyrikai, bet prokuratūroje tarnaujantys realistai.

Kažkur teko girdėti, kad vadinamoji "Darbo partijos juodosios buhalterijos byla" apima bene du šimtus tomų. Rašoma ne vienerius ir ne dvejus metus ji iki šiol nebaigta, nors jau šiandien, tikriausiai, galėtų būti vadinama didžiausia epopėja pasaulyje.

Anoje, tarpukario, Lietuvoje klasikas Kazys Binkis parašė poemėlę nuolat skubantiems vaikams „Dirbk ir baiki“. Deja, matyti, kad mūsų prokurorai jos neskaitė. Neseniai viešai pasidžiaugta, kad vadinamosios „Tvarkos ir teisingumo" partijos bei pil. R. Skaisgirio bylos dėl „prekiavimo įtaka“ tyrimas įgauna pagreitį.

Nė sekundės nesuabejojęs mūsų prokurorų raštingumu ir kompetencija galiu tik spėti, kad rašoma ji bus ilgai ir apims ne vieną dešimtį, o gal ir šimtą tomų (metų).

Tik labai nemylintis Tėvynės pilietis šiandien dar galėtų prisiminti, kad panašias epopėjas ponai prokurorai buvo pradėję rašyti ir apie vadinamąsias tradicines partijas. Šiandien vienos jų herojus pluša Europos komisaro kabinete, kitas - Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitete.

Kaip ir kodėl baigėsi šiųdviejų epopėjų rašymas, tikriausiai, ir patys autoriai nebeprisimena. Ir nereikia. Svarbu, kad kūriniai būtų paslėpti taip, kad juos galėtų surasti ateities archeologai.

O mums belieka dar kartą pasidžiaugti, kad tikrai ateis, tegul ir negreitai, tas laikas, kai pasaulis pažins lietuvius kaip didžiausius kvapą gniaužiančių epopėjų rašytojus. Nes Lietuvoje, ačiū Dievui, demokratija klesti, ir kiekvienai partijai, norinčiai konkrečiais darbais prisidėti prie to klestėjimo, reikalingi pinigai...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"