Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

ES ateitis: lūkesčiai ir rūpesčiai

 
2017 01 31 13:35

Pastaruoju metu pesimistiškų prognozių dėl Europos Sąjungos (ES) ateities netrūksta. Nors kaip teigia istorikai, ir prieš 60 metų spręsti problemas nebuvo lengviau nei dabar. 

Pagal Romoje 1957 m. pasirašytą sutartį įsteigta ES (Europos Ekonominė Bendrija), nuo pirmųjų dienų buvo krizių valdymo sąjunga, nuolat susidurianti vis su naujais iššūkiais ir sugebanti juos išspręsti. Žvelgiant į nūdienos reikalus nėra pagrindo manyti, kad tie gebėjimai kažkur dingo.

Sakykime, migracijos krizė, kuri prieš porą metų atrodė neišsprendžiama problema dėl atvirų ES sienų, dabar jau yra suvaldyta. ES šalys narės ir ES institucijos daug ką padarė, kad ES sienų saugumas padidėtų.

Ar tai būtų galėjusi padaryti kiekviena šalis atskirai? Vargu bau. Ši krizė kaip tik ir parodė, kad reikia sutelktų pastangų ir finansinių išteklių pasaulio problemų sprendimui. Jei 2016 metų pradžioje per dieną į ES patekdavo per 20000 pabėgėlių, tai dabar tas skaičius yra sumažėjęs keleriopai, visų pirma dėka to, kad 2016 metais ES šalys ne tik susitarė dėl daugelio dalykų, bet ir sugebėjo sparčiai įgyvendinti tuos susitarimus. Buvo pradėta nuosekliau taikyti Šengeno sutartis, apribotos galimybes nelegaliems migrantams patekti į ES per Vakarų Balkanus, pasirašytas susitarimas su Turkija dėl pabėgėlių laikino buvimo arčiau jų namų, kol bus išspręstas karinis konfliktas.

Visiems šiems projektams buvo skirta nemažai lėšų, nes humanitarinė pagalba nukentėjusiems nuo konfliktų žmonėms yra vienas iš ES prioritetų, yra įsteigti specialūs fondai spręsti migracijos problemas. Siekiant sukurti atsvarą žmonių kontrabandai per sieną, buvo sudaryta galimybė pabėgeliams tiesiogiai pateikti prašymus gyventi ES šalyse, kartu numatant grąžinimą atgal tų asmenų, kurie pateko į ES nelegaliai.

Pernai buvo įsteigta ir pradėjo veikti ES sausumos ir jūsų sienų apsaugos agentūra su greito reagavimo būriais, buvo finansuojamas naujų technologijų diegimas sienų apsaugai. Vien tik ES vidaus saugumo užtikrinimo priemonėms 2014–2020 metais skirta 1 milijardas eurų.

Reikia nepamiršti, kad visiems šiems sprendimams turėjo pritarti visos 27 šalys su savo daugiau negu 100 įvairių politinių partijų ir judėjimų. Kai pasaulyje dvišaliai susitarimai dėl konfliktinių situacijų derinami metų metus, o dėl politinių sprendimų tarpusavyje negali susitarti kelios politinės partijos net vienoje šalyje, sąžiningai reikia pažymėti, kad ES valstybės veikia kartu pakankamai efektyviai, įvertindamos gyventojų rūpesčius.

ES apklausų duomenimis (jau po Didžiosios Britanijos sprendimo), 45 proc. ES gyventojų laiko imigraciją aktualiausia problema, antroje vietoje (32 proc.) yra terorizmas, bet šių dviejų veiksnių svarba mažėja, didėja gyventojų dėmesys ekonominei ES padėčiai (20 proc.) ir valstybės finansų būklei bei nedarbui (atitinkamai 17 proc. ir 16 proc.). ES kaip bendrijos suvokimą liudija sparčiai didėjantis ES gyventojų susirūpinimas ES vaidmeniu pasaulyje.

Lietuvos gyventojai daugiau negu vidutiniškai ES yra susirūpinę saugumu ir kainų augimu, jiems mažiau rūpi valstybės finansai ir ES vaidmuo pasaulyje.

Žinoma, tai nereiškia kad visos problemos jau yra išspręstos – pasaulis sparčiai keičiasi, turi keistis ir ES. Artėjant kovo pabaigoje vyksiančiam Romos sutarties 60-mečio paminėjimui daug svarstoma, kaip turėtų pasikeisti ES.

Dar praėjusiais metais rugsėjo mėnesį Bratislavoje vykusiame susitikime valstybių vadovai buvo paprašyti pateikti savo šalies nuomonę dėl ES ateities raidos pagal šias temas – prekybos politika, saugumas ir gynyba, strateginės Europos investicijos, jaunimo nedarbo mažinimas, bendra ES sąranga, vidaus rinkos (skaitmeninės, kapitalo rinkos ir energetikos) strategija.

Šią savaitę Maltoje vyksiantis ES šalių vadovų susitikimas turi tuos pasiūlymus apsvarstyti. Visiškai neaišku, kokius pasiūlymus ketina pateikti Lietuva. Įprastai Vadovų taryboje Lietuva atstovauja Prezidentė, bet prezidentūra nėra inicijavusį jokių susitikimų su visuomene, kur būtų svarstomi nurodyti ES reformų klausimai, nėra pristatyti visuomenei ir kitų šalių teikiami pasiūlymai. Nepateikusi jokių savo įžvalgų ir Vyriausybė, o taip pat ir Seimas. Beje, mažai ką pasakė šiuo klausimų ir akademinis pasaulis, ir gausios nevyriausybinės organizacijos, jau nekalbant apie Lietuvos spaudą.

Todėl, matyt, neverta stebėtis, kad tik 29 proc. Lietuvos gyventojų galvoja, kad į jų nuomonę ES yra atsižvelgiama.

Bet tai nėra ES kaltė – tai greičiau Lietuvos vadovų menkų pastangų tartis su gyventojais atspindys. Lietuva išlieka viena iš labiausiai taigiamai nusiteikusių ES atžvilgiu valstybių.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"